Mokslo ir technologijų pasaulis

Beprotiškiausios, drąsiausios ir protus jaukiančios Visatos teorijos.

„Focus“ surinko pačias neįprasčiausias teorijas, bandančias paaiškinti Visatos sandarą.

Kad ir kaip norėtume manyti, kad mokslas išsprendė daugumą Visatos paslapčių, iš tikrųjų mes vis dar turime tik mažytę žinių dalelę. Ir retkarčiais atsiranda nauja teorija, kuri visiškai pakeičia mūsų supratimą apie viską, ką manėme, kad žinojome, ir nuveda mus nauju keliu, kuriame gali būti raktas į visus klausimus, kurie vis dar lieka neatsakyti.

Tačiau nė viena iš žemiau pateiktų hipotezių nebuvo galutinai patvirtinta – jos taip pat nebuvo visiškai paneigtos.

Ekpirotinės Visatos teorija

Ši teorija yra alternatyva plačiai pripažintai Didžiojo sprogimo teorijai, pagal kurią Visata atsirado dėl singuliarumo.

Ekpirotinis modelis siūlo, kad Visata neturi pradžios ar pabaigos. Vietoj sprogimo, tai, kas įvyko, yra suvokiama kaip „Didysis atšokimas“ (Big Bounce) – momentas, kai Visata, kuri pamažu traukėsi į neįtikėtinai mažą tašką, „atšoko“ ir vėl pradėjo plėstis, kaip teigiama pagal Didžiojo sprogimo teoriją. Ciklas gali kartotis amžinai.

Baltosios skylės ar juodosios skylės?

Visi žino apie juodąsias skyles ir kaip jų didžiulis gravitacinis laukas kartu su šviesa įsiurbia viską aplinkui. Bet kaip su baltosiomis skylėmis?

Teoriškai jos yra visiškai priešingos juodosioms skylėms ir, užuot sugėrusios medžiagą, ją išstumia. Tačiau mokslininkai niekada nepastebėjo jokių baltųjų skylių, todėl neaišku, kaip jos galėtų veikti: kaip priešingas juodosios skylės galas, kirmgraužos vartai ar kažkas kita.

Jei baltoji skylė iš tikrųjų išstumtų medžiagą, kurią sugertų juodoji skylė, ši medžiaga turėtų kažkaip apeiti singuliarumą. Šiuo metu mes tikrai nežinome, kas atsitiks su materija, įstrigusia juodojoje skylėje. Faktas yra tas, kad visos mūsų pastebėtos juodosios skylės turi įvykių horizontą, kuris neleidžia mums atlikti tiesioginių stebėjimų. Taigi, jei ateityje tikimės įrodyti baltųjų skylių egzistavimą, mums gali tekti persvarstyti savo fizikos dėsnių supratimą.

Fermi paradoksas ir Didžioji tyla

Pirmą kartą fizikų Enrico Fermi ir Michaelo H. Harto pasiūlytas Fermi paradoksas teigia, kad jei Dreiko lygtis yra teisinga ir Paukščių Take iš tikrųjų yra milijonai protingų gyvybės formų, logiška manyti, kad turėtume aptikti bent vieną signalą, bet kodėl iki šiol jo neaptikome. Šis argumentas vadinamas Didžiąja tyla.

Per daugelį metų buvo pasiūlyta keletas įdomių teorijų, paaiškinančių šią Didžiąją tylą, tarp kurių bene įdomiausia ir fantastiškiausia rodo, kad mes visi gyvename kompiuteriniame modeliavime, panašiame į Matricą.

Modeliavimo teorija

Ši teorija teigia, kad mes visi galime gyventi kompiuteriniame modeliavime, kurį sukūrė ateivių rasė toli, toli esančioje galaktikoje. Tai gali atrodyti kaip mokslinės fantastikos gerbėjo sugalvota idėja. Tačiau yra visas būrys teorinių fizikų, kurie ne tik mano, kad modeliavimo teorija yra įmanoma, bet ir bando ją įrodyti.

Tęsinys kitame puslapyje:

Juodosios skylės gali sukurti naujas Visatas

Dėl savo paslaptingos prigimties ir tamsaus gebėjimo sugerti šviesą, nenuostabu, kad juodosios skylės dažnai laikomos „tamsiaisiais Visatos arkliukais“.

Tačiau ši teorija rodo, kad juodoji skylė iš tikrųjų gali būti mūsų Visatos motina.

Idėja yra ta, kad kai materija patenka į juodąją skylę, intensyvi gravitacija suspaudžia ją į vieną tašką, kuris yra toks tankus, kad jis išmetamas atgal ir sudaro visiškai naują tos pačios materijos Visatą.

Kai kurie mokslininkai mano, kad mes negalime matyti už juodųjų skylių įvykių horizonto, nes esame juodosios skylės iš kitos Visatos produktas. Kaip bebūtų keista, ši sąvoka dera su teorijomis, kurios rodo multivisatos egzistavimą.

Multivisata – daugelio pasaulių teorija

Kalbant apie multivisatą, daugelio pasaulių teorija turi šiek tiek kitokį paaiškinimą, kodėl egzistuoja daugybė kitų Visatų. Naudojant kvantinę mechaniką, ji patvirtina objektyvią erdvės tikrovę, tačiau rodo, kad materija negali būti suspausta iki singuliarumo. Taigi vietoj to, kad iš juodųjų skylių spontaniškai išnyra naujos Visatos, daugelio pasaulių teorija teigia, kad kiekvieną kartą, kai priimame sprendimą, gimsta nauja Visata.

Taigi kiekvieną kartą, kai turite pasirinkti, pvz., ar tai būtų kava, ar arbata, jūs iš esmės kuriate naują Visatą, kurioje padarėte priešingą pasirinkimą.

Kiekvienas jūsų priimtas sprendimas turi įtakos tiksliai iki tos minutės, kai ateina laikas priimti kitą sprendimą, o po to atsiranda kita Visata. Jei taip yra, tai reiškia, kad kiekvienam sprendimui, kurį kiekvienas žmogus kada nors priėmė, yra begalinis Visatų skaičius.

Visatos šiluminė mirtis

Ši teorija išplaukia iš antrojo termodinamikos dėsnio ir numato, kad jei Visata yra begalinė, vadinasi, ji turi būti be galo sena.

Be galo senoje visatoje karščio mirtis reiškia, kad visa Visata ilgainiui pasieks vienodą temperatūrą, o po to išliks statiška. Ir, greičiausiai, mirusi.

Tačiau ši idėja būtų prasminga tik tuo atveju, jei Visatos plėtimosi greitis visada išliktų pastovus. Aspektas, prieštaraujantis kitiems reiškiniams, pavyzdžiui, kosminei infliacijai.

Singuliarumas

Ray'us Kurzweilas – garsus futuristas, visiškai užtikrintai tikintis, kad ateinančiais dešimtmečiais žmonija patirs tai, ką jis vadina technologiniu singuliarumu, kurio metu išmoksime apeiti pačios gamtos nustatytas taisykles, įskaitant net mirtį.

Kurzweilas mano, kad tikrai intelektualiai išsivysčiusios civilizacijos (kurios apima ir žmoniją) yra pasmerktos išsivystyti į superprotingas, galbūt biomechanines būtybes, kurių skaičiavimo gebėjimai auga eksponentiškai.

Idėja yra ta, kad kai pasieksime vadinamąjį „singuliarumą“, mūsų technologijos bus tokios pažangios, kad beveik kiekvieną dieną darysime revoliucinius atradimus. Galėsime panaudoti savo saulės energiją, kad pasiektume nuostabias tarpžvaigždines keliones, kurios anksčiau egzistavo tik fantastikoje. Šiame pasaulyje tokie dalykai kaip kiborgai, Daisono sferos ir teleportacijos įrenginiai yra ne tik įmanomi, bet ir praktiškai neišvengiami.