Mokslo ir technologijų pasaulis

Didieji XX amžiaus pradžios optimistai pranašavo, kad šimtmečio pabaigoje kiekviena šeima turės po nuosavą transporto priemonę – arklį... Šiandien panašiai kalbama apie elektromobilius.

Skirtingomis metodikomis ateities eskizus piešiantys ekspertai dievagojasi, esą jau 2020-aisiais dešimtadalis mašinų, išriedančių iš automobilių pardavėjų salonų, turės elektros motorus. Iki 2050-ųjų pusę viso civilizuoto pasaulio transporto parko sudarys elektromobiliai.

„Sprogimo“ nuojauta

Tačiau panašu, kad tai pesimistinė prognozė. „Nissan“ paskelbus, kad priimami užsakymai pirmajam serijinės gamybos elektromobiliui „Leaf“, per tris dienas šį aparatą įsigyti panoro beveik 7 tūkst. amerikiečių. Arba 10 proc. daugiau nei buvo planuojama pagaminti per visus pirmuosius metus.

Manoma, kad rinkoje pasirodžius trečios kartos ličio baterijoms, kurios leistų lengvajam automobiliui įveikti 300 km atstumą bei leistų jas įkrauti per 15 min., elektromobilių gamyba galėtų sudaryti iki 60 proc. visų nuo konvejerio nuriedančių lengvųjų automobilių skaičiaus.

Kai kurie specialistai tikina, kad jau šiais metais visame pasaulyje bus parduota apie 40 tūkst. elektromobilių, o po penkerių metų – po 1,2 mln. kasmet. Toks augimas – 30 kartų – yra tikras technologinis sprogimas.

Jei viskas iš tiesų rutuliosis pagal tokį scenarijų, galbūt Lietuva taip pat turi galimybių įšokti į „elektromobilizacijos“ traukinį ? Pradėję ieškoti atsakymų į šį klausimą, padarėme keletą tautinę savimeilę paglosčiusių atradimų. Lietuviškos keturratės ir dviratės transporto priemonės su elektros varikliais jau važinėja bandymų trasomis.

Kauniečių „išsišokimams“

Bene didžiausią teigiamų emocijų bangą prieš kurį laiką sukėlė Kaune po bendrovės „Elinta“ stogu KTU studento Lauryno Jokužio sukonstruotas elektromotoroleris. Kadaise „Peugeot“ fabrike nuo konvejerio nuriedėjęs modelis „Jet-Force“ po beveik dvejus metus trukusių eksperimentų virto unikaliu „Elinta E-FORCE“. Benzininis motoras čia buvo pakeistas 32 kW galios elektros varikliu, šiek tiek pakeista rėmo konstrukcija, pagamintas valdiklis, įmontuotos baterijos.

Beje, pastarasis elementas ilgai buvo vienas didžiausių projekto „stabdžių“. Problema buvo nekrikščioniškai didelė baterijų kaina. Tokios, kurias specialistai vadina „geromis“, kainavo tiek pat, kiek naujas benzininis motoroleris – apie 17 tūkst. litų, o dabar analogiškas daiktas – „tik“ 4 tūkst. litų. Per dvejus pastaruosius metus akumuliatorių kainos smuktelėjo keturis kartus, o per šiuos metus – apie 30 proc.

Dabar su visiškai įkrautomis naujomis kiniškomis baterijomis „E-FORCE“ nuvažiuoja apie 80 km, t. y. daugiau nei su pilnu sportiniu benzininio motorolerio baku. 100 km kelionės elektroleriu kaina viso labo 2 Lt. Baterijų tarnavimo laikas kraunant kiekvieną dieną – 30 metų. Kadangi akumuliatorių technologijos sparčiai tobulėja, o kainos tokiu pat tempu slysta žemyn, tikėtina, kad jau po keleto metų bus galima važiuoti toli ir nebrangiai.

Ko trūksta, kad būtų pradėta serijinė tokių elektrolerių gamyba? Vienas iš neseniai susikūrusios elektromobilių asociacijos narių Vaidotas Lašas, atsakydamas į šį klausimą, sugebėjo nustebinti ir suintriguoti.

„Iš tiesų didelės pramonės galbūt nereikia. Juk amerikiečių „Tesla Motors“ yra maždaug penkiasdešimties žmonių komanda, kurios pagaminti elektromobiliai laikomi šio žanro madų diktatoriais. Mes greičiausiai taip pat nesiektume tapti kokio nors „Mitsubishi“ fabriko filialu. Juk užsisakyti ir gauti komplektuojančias detales yra kur kas paprasčiau nei galima įsivaizduoti. Tačiau tai nereiškia, kad kurtume mažesnę pridėtinę vertę. Juk svarbiausia žinoti, kaip iš atskirų agregatų surinkti efektyviai veikiantį aparatą“, – pasakojo V. Lašas.

Antausis Amerikai?

Dabar pašnekovas drauge su L. Jokužiu rengiasi originalaus lietuviško elektrinio motociklo „Voltra“ premjerai. Apie šį projektą vaikinai kol kas kalba puse lūpų, tačiau tikina, kad „Voltros“ techninės charakteristikos bus geresnės už šiuo metu rinkoje esančius serijiniu būdu gaminamus motociklus. T. y. du JAV kompanijos „Zero Motorcycles“ inžinierių kūrinius – „Zero MX“ ir „Zero DS“, į Lietuvą atkeliavusius rugsėjo pradžioje.

Skaitant šių elektrinių motociklų technines charakteristikas, teiginiai, esą jie gali mesti šešėlį benzininei klasikai, atrodo neįtikėtini. Antai krosinio modelio „Zero MX“ variklio pajėgumas viso labo 23 AG, o sukimo momentas – 68 Nm.

Tačiau bendradarbiavimo sutartį su „Zero Motorcycles“ atstovais Olandijoje pasirašiusios įmonės „Electrify“ vadovas Vidmantas Salietis tvirtina, kad tokie „vaikiški“ skaičiai visiškai neatspindi šio aparato elgsenos trasoje.

„Bet kurio elektomobilio ar elektromotociklo „arklius“ sunku lyginti su benzininiais analogais, nes veikimo principas kitas. Čia maksimalus sukimo momentas sukuriamas vos pajudėjus iš vietos. Pabandę tai trasoje beveik visais atvejais maloniai nustemba“, – pasakojo V. Salietis.

Po gerą pusvalandį trukusių bandymų netoli sostinės esančiame žvyro karjere panašiai apie „Zero MX“ kalbėjo ir motokroso meistras Remigijus Maselskis. Profesionalaus sportininko teigimu, 23 „Zero MX“ „arklius“ būtų galima lyginti su 125 kub. cm darbinio tūrio benzininį variklį turinčiu motociklu. Kai kuriose trasos vietose jis elgiasi dar „aštriau“ – beveik kaip 250 kub. cm variklį turintis aparatas.

Didžiausias „Zero MX“ ir kelionėms gatvėse skirto „Zero DS“ koziris – neįtikėtinai pigi eksploatacija. 1 km kelionės kaina – mažiau nei 3 centai. Tiesa, vienu įkvėpimu tiek nuvažiuoti kol kas nepavyktų. Didžiausias elektriniam motociklui „įkandamas“ atstumas – maždaug 80 km. Visą laiką važiuojant maksimaliu 90 km/val. greičiu baterijos išsikrautų jau po 40 minučių, įveikus apie 60 km.

Ličio ir jono akumuliatorius visiškai įkraunamas per 4 valandas. Tačiau per pirmąsias 2 valandas jis sukaupia maždaug 80 proc. energijos.

Kuo „Zero Motorcycles“ gaminiai geresni už lietuvišką „E-FORCE“ (elektromotociklas „Voltra“ greičiausiai turės identiškas technines charakteristikas)? Drįstame spėti, kad niekuo. Jei lietuvaičiams pavyks pasiūlyti mažesnę kainą. Kol kas krosinis „Zero MX“ kainuoja 8300 eurų, o gatvinis „Zero DS“ – 10 tūkst. eurų.