Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai perspėjo Didžiosios Britanijos parlamentarus, kad skirtingų akademinių gebėjimų mokinių klasės gali lemti blogą mokinių elgesį mokykloje, praneša telegraph.co.uk.

Politikos studijų centro mokslo darbuotojas Tomas Burkardas teigia, kad lėtesni mokiniai nusivilia, kai atsilieka nuo gabesnių savo klasės draugų.

Kreipdamasis į specialiojo Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų Švietimo komiteto narius, mokslininkas teigė, kad daugeliui netinkamu lygiu besimokančių vaikų pamokos atrodė „visiškai ir absoliučiai beprasmiškos”.

Buvęs vaikų su specialiais poreikiais mokytojas T. Burkardas pasakojo, kad dauguma pamokas praleidinėjančių vaikų neidavo į mokyklą, nes bijodavo pamokų, „kurios jiems nepatiko arba mokytojų, kurių negalėdavo pakęsti”.

Psichologai parlamentarams aiškino, kad nedrausmingą mokinių elgesį nulemdavo agresyvus suaugusiųjų elgesys, kurie buvo prasti pavyzdžiai mažiems vaikams.

Ši informacija buvo pateikta parlamentarams, įgyvendinant naują komiteto tyrimą dėl elgesio normų valstybinėse mokyklose ir būdų, kaip skatinti drausmingą elgesį klasėse.

Remiantis oficialiais skaičiais, mokinių elgesys vis dar yra nepakankamai geras daugiau kaip penktadalyje Didžiosios Britanijos vidurinių mokyklų. Pasirodo, kad mažiausiai 700 valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų nesugeba tinkamai palaikyti drausmės mokyklose. T. Burkardo teigimu, mišrios pamokos, kurių metu mokytojai yra priversti mokyti skirtingų akademinių gebėjimų mokinius, taip pat lemia šią problemą.

Apie pusę visų pamokų mokyklose vyksta skirtingų akademinių gebėjimų grupėse ir tik nedaugelyje akademinių dalykų mokiniai yra suskirstomi į skirtingas grupes. Anot T. Burkardo, žemesniame gebėjimų skalės lygyje esantiems mokiniams arba tiems, kurie buvo pripažinti turintys specialiųjų poreikių, dažnai kildavo problemų dėl „darbinės atminties”, t.y., iš žodžių formuojant sakinius, įsisavinant informaciją bei formuluojant išvadas.

„Jei neturite šio gebėjimo ir esate skirtingų gebėjimų klasėje, kurioje darbas didele dalimi yra pagrįstas savarankiškais tyrimais, visa procedūra jums pasirodys visiškai ir absoliučiai beprasmiška”, - teigė mokslininkas.

„Jei jums pasiseks, vaikas sėdės klasės gale ir darys labai nedaug. Jei ne, jis pradės blogai elgtis. Tai yra vienas iš dalykų, į kuriuos turime atsižvelgti”, - teigė T. Burkardas.

Pasak mokslininko, valdant leiboristams pradėta kampanija, kuria siekiama mokyti atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, yra „visiška iliuzija”, nes mokytojai neturi tam užtektinai laiko.