Mokslo ir technologijų pasaulis

Europos Komisija paskelbė išsamų galimų būdų siekiant sutarto Europos Sąjungos poveikio klimatui neutralumo 2050 m. tikslo poveikio vertinimą.

Remdamasi šiuo poveikio vertinimu, Europos Komisija rekomenduoja grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2040 m. sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m., ir pradeda diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais; po Europos Parlamento rinkimų kitos kadencijos Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, dėl kurio, kaip nustatyta ES klimato teisės aktu, bus susitarta su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis. Ši rekomendacija atitinka Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais (ESABCC) rekomendacijas ir ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą.

Komunikate taip pat nustatytos tam tikros reikiamos politikos sąlygos, būtinos 90 proc. tikslui pasiekti. Tai, be kita ko, apima visapusišką sutartos 2030 m. strategijos įgyvendinimą, Europos pramonės konkurencingumo užtikrinimą, didesnį dėmesį teisingai pertvarkai (nieko nepaliekant nuošalyje), vienodas su tarptautiniais partneriais sąlygas ir strateginį dialogą dėl laikotarpio po 2030 m. programos, be kita ko, su pramonės ir žemės ūkio sektoriaus atstovais. Dubajaus COP 28 rezultatai rodo, kad visas pasaulis juda ta pačia kryptimi. ES pirmauja tarptautinių kovos su klimato kaita veiksmų srityje ir turėtų toliau išlikti lydere, kad Europos pramonei būtų sudarytos galimybės klestėti naujose pasaulinėse švarių technologijų rinkose.

Nuspėjamumas ir tvarumas mūsų ekonomikai ir visuomenei

Nustačius 2040 m. klimato srities tikslą, Europos pramonei, investuotojams, piliečiams ir vyriausybėms bus lengviau šį dešimtmetį priimti sprendimus, kurie padės ES pasiekti poveikio klimatui neutralumo 2050 m. tikslą. Tai duos aiškų signalą dėl ilgalaikių investicijų ir planavimo, maksimaliai sumažinant turto nuvertėjimo riziką. Vadovaujantis tokiu perspektyviniu planu galima kurti klestinčią, konkurencingą ir teisingą visuomenę, mažinti ES pramonės ir energetikos sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti, kad Europa būtų pagrindinė investicijų kryptis su stabiliomis ir perspektyviomis darbo vietomis.

Tai taip pat sustiprins Europos atsparumą būsimoms krizėms ir padidins ES energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro importo, kuris 2022 m. sudarė daugiau kaip 4 proc. BVP, nes susidūrėme su Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmėmis. Klimato kaitos sąnaudos ir poveikis žmonėms vis didėja ir vis labiau jaučiasi. Vien per pastaruosius penkerius metus su klimatu susijusi ekonominė žala Europoje siekia 170 mlrd. EUR. Europos Komisijos poveikio vertinime nustatyta, kad, net ir konservatyviais skaičiavimais, nesiimant veiksmų visuotinis atšilimas augs ir dėl to iki šimtmečio pabaigos ES BVP gali sumažėti apie 7 proc.

Sąlygų rekomenduojamam tikslui pasiekti nustatymas

Norint iki 2040 m. 90 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį reikės įvykdyti tam tikras sąlygas. Atskaitos taškas – visiškas galiojančių teisės aktų, pagal kuriuos išmetamųjų teršalų kiekį iki 2030 m. reikia sumažinti bent 55 proc., įgyvendinimas. Šiuo metu atnaujinami nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai (NEKSVP) yra esminis pažangos stebėsenos elementas; Europos Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, pramonės atstovais ir socialiniais partneriais, kad sudarytų palankesnes sąlygas būtiniems veiksmams.

Žaliasis kursas dabar turi tapti pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo kursu, kuris būtų grindžiamas esamomis pramonės stipriosiomis pusėmis, pavyzdžiui, vėjo energija, hidroenergija ir elektrolizeriais, ir toliau didintų vidaus gamybos pajėgumus augančiuose sektoriuose, pvz., baterijų, elektrinių transporto priemonių, šilumos siurblių, saulės fotovoltinės energijos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų (CCU ir CCS), biodujų, biometano bei žiedinės ekonomikos. Anglies dioksido apmokestinimas ir galimybės gauti finansavimą taip pat yra labai svarbūs Europos pramonei siekiant išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų. Europos Komisija sukurs specialią darbo grupę, kuri parengs bendrą metodą dėl anglies dioksido apmokestinimo ir anglies dioksido rinkų. Europa taip pat turės sutelkti tinkamai suderintas privačiojo ir viešojo sektorių investicijas, kad mūsų ekonomika taptų tvari ir konkurencinga. Artimiausiais metais reikės laikytis europinio požiūrio į finansavimą glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

Teisingumas, solidarumas ir socialinė politika turi ir toliau būti itin svarbia pertvarkos dalimi. Klimato srities veiksmai turi būti naudingi visiems mūsų visuomenės nariams, o klimato politikoje turi būti atsižvelgiama į pažeidžiamiausius arba su didžiausiais prisitaikymo iššūkiais susiduriančius asmenis. Tokios politikos pavyzdžiai yra Socialinis klimato fondas ir Teisingos pertvarkos fondas, kurie piliečiams, regionams, įmonėms ir darbuotojams pasitarnaus jau šį dešimtmetį.

Galiausiai, atviras dialogas su visais suinteresuotaisiais subjektais yra esminė švarios pertvarkos įgyvendinimo sąlyga. Europos Komisija jau pradėjo oficialų dialogą su pramonės ir žemės ūkio suinteresuotaisiais subjektais, o ateinantys politinių diskusijų mėnesiai Europoje suteikia svarbią galimybę užtikrinti visuomenės dalyvavimą tvirtinant tolesnius veiksmus ir priimant politinius sprendimus. Siekiant užtikrinti visuomenės įsitraukimą, reikėtų stiprinti struktūrinį dialogą su socialiniais partneriais, daugiausia dėmesio skiriant užimtumui, judumui, darbo vietų kokybei, investicijoms į perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Ši nuolatinė informavimo veikla padės kitos kadencijos Europos Komisijai pateikti teisės aktų pasiūlymus dėl politikos programos po 2030 m., pagal kuriuos 2040 m. tikslo bus pasiekta sąžiningai ir ekonomiškai efektyviai. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tempas priklausys nuo to, ar bus įdiegtos technologijos, kuriomis užtikrinami anglies dioksido neišskiriantys sprendimai, ir nuo efektyvaus išteklių naudojimo žiedinėje ekonomikoje.

Numatoma, kad energetikos sektorius netrukus po 2040 m. taps visiškai nepriklausomas nuo iškastinio kuro dėl visiškai netaršių ir mažataršių energijos sprendimų, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, branduolinę energiją, energijos vartojimo efektyvumą, saugojimą, CCS, CCU, anglies dioksido absorbavimą, geoterminę ir hidroenergiją. Šiandien įsteigtas Mažųjų modulinių reaktorių pramonės aljansas yra naujausia iniciatyva, kuria siekiama didinti pramonės konkurencingumą ir užtikrinti stiprią ES tiekimo grandinę ir kvalifikuotą darbo jėgą. Didelė šių pastangų nauda yra mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro, nes 2021–2040 m. šios rūšies energijos suvartojimas sumažės 80 proc. Politikos programa po 2030 m. suteiks galimybę toliau plėtoti šią politikos kryptį ir papildyti ją socialinės ir pramonės politikos kryptimis, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo iškastinio kuro prie kitų rūšių kuro.

Tikimasi, kad transporto sektoriuje priklausomybė nuo iškastinio kuro bus sumažinta derinant technologinius sprendimus ir anglies dioksido apmokestinimą. Vykdant tinkamą politiką ir teikiant tinkamą paramą žemės ūkio sektorius taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu, kartu užtikrinant pakankamą maisto gamybą Europoje, sąžiningas pajamas ir teikiant kitas gyvybiškai svarbias paslaugas, pavyzdžiui, didinant dirvožemio ir miškų gebėjimą kaupti daugiau anglies dioksido. Siekiant sėkmės šioje srityje ir norint vystyti tvarią veiklą bei verslo modelius, labai svarbus visapusiškas dialogas su platesnio spektro maisto pramonės atstovais, taip pat ir peržengiant ūkių ribas.

ES toliau plėtos tinkamas pagrindines sąlygas investicijoms ir gamybai pritraukti. Sėkmingą su klimato kaita susijusią pertvarką turėtų lydėti didesnis pramonės konkurencingumas, ypač švarių technologijų sektoriuje. Būsima pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sistema turėtų būti grindžiama dabartiniu Europos žaliojo kurso pramonės planu. Viešosios investicijos turėtų būti kryptingai suderintos su tinkamomis dotacijomis, paskolomis, nuosavu kapitalu, garantijomis, konsultavimo paslaugomis ir kita viešąja parama. Anglies dioksido apmokestinimas turėtų ir toliau atlikti svarbų vaidmenį skatinant investicijas į švarias technologijas ir generuojant pajamas, kurias būtų galima išleisti klimato politikos veiksmams ir su pertvarka susijusiai socialinei paramai.

Norint pasiekti rekomenduojamą 90 proc. tikslą, reikės ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir absorbuoti anglies dioksidą. Tam reikės diegti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, taip pat pramonėje naudoti surinktą anglies dioksidą. ES pramoninio anglies išteklių valdymo strategija padės plėtoti CO2 tiekimo grandines ir reikiamą CO2 transportavimo infrastruktūrą. Anglies dioksido surinkimas turėtų būti nukreiptas į sektorius, kuriems sunku prisitaikyti – kur alternatyvos yra mažiau ekonomiškai perspektyvios. Neigiamam išmetamųjų teršalų balansui po 2050 m. pasiekti taip pat reikės absorbuoti anglies dioksidą.