Mokslo ir technologijų pasaulis

Vandens fluoravimo praktika atsirado dar 1945 m., tačiau ji taip ir nepasiekė Lietuvos.

Fluoro įpylimas į vandens tiekimo sistemą pirmą kartą buvo pritaikytas 1945 m. ir nuo tada tapo įprastu reiškiniu daugelyje pasaulio šalių, rašo „IFLScience“.

Fluoras yra cheminis elementas, randamas dirvožemyje, vandenyje ir ore. Dauguma planetos žmonių kasdien susiduria su fluoru, esančiu tokiuose produktuose kaip dantų pasta ar burnos skalavimo skystis.

Kai kuriuose regionuose vandenyje yra per mažai fluoro, todėl jo pilama į vandentiekį, kad būtų išvengta dantų ėduonio (karieso). Būtent todėl į dantų pastas dedama fluoro. Fluoras padeda atkurti ir sustiprinti dantų emalį – apsauginę mūsų dantų dangą. Šis nuolatinis kontaktas su fluoru padeda išlaikyti sveikus dantis ir užkirsti kelią dantų ėduoniui.

Šis ryšys pirmą kartą buvo atrastas XIX amžiuje. Kai XX amžiaus 4-5 dešimtmečiuose buvo patvirtintas ir ištirtas fluoro saugumas, Grand Rapidso miestas (Mičigano valstija, JAV) 1945 m. tapo pirmuoju miestu pasaulyje, pradėjusiu fluoruoti vandentiekio vandenį. Praėjus beveik 80 metų, ši praktika padėjo sumažinti vaikų ir suaugusiųjų dantų ėduonies skaičių 25 %.

Pavyzdžiui, Ontarijuje, Kanadoje, po 50 metų naudojimo nustota dėti fluoro į vandenį, todėl po 5 metų jo vėl teko pilti į vandenį. Vaikų, turinčių dantų ėduonies arba kuriems reikalinga skubi odontologinė pagalba, padaugėjo 51 proc.

„Dešimtmečius vandens fluoravimas vandentiekio sistemoje turėjo didelę įtaką dantų ėduonies lygiui, ypač vaikams. Tose pačiose vietose, kur buvo pradėtas naudoti fluoravimas, dantų problemų sumažėjo 25 proc.“, – sako britų odontologas Ollie Jupes.

Nepaisant daugybės tyrimų, patvirtinančių fluoro veiksmingumą vandens tiekimo sistemoje ir jo saugumą, yra daug mitų, susijusių su jo naudojimu.

Viena iš priežasčių yra dantų fluorozė, kuri gali pasireikšti vaikams, kai vystymosi metu jie yra per daug veikiami fluoro. Tačiau fluorozė nekenkia sveikatai, o tik sukelia baltų, kartais rudų dėmių atsiradimą ant dantų. Būtent todėl gaminant vaikams skirtas dantų pastas fluoro dažnai nededama.

Labai didelės fluoro dozės gali sukelti skeleto fluorozę, tačiau šis kiekis niekada nededamas į vandens tiekimą.

Mokslininkų teigimu, tinkamai naudojant, viešajame vandentiekyje esantis fluoras garantuoja saugų geriamąjį vandenį, padedant sumažinti kariesą ir jo šalutinį poveikį.

Kalbant apie Lietuvą, fluoro į geriamąjį vandenį nededama, nors fluoridų lygis įvairiuose regionuose skiriasi. Kitų posovietinių šalių teritorijose geriamasis vanduo taip pat nebuvo fluoruotas.