Mokslo ir technologijų pasaulis

Šiandien pasaulyje yra 7168 gyvos kalbos. Trečdaliui jų gresia išnykimas. Iš šio trečdalio daugelis kalbų turi mažiau nei 1000 kalbėtojų. Bet kuri iš kalbų yra seniausia? Kokios yra seniausios kalbos pasaulyje?

Kadangi kiekvieną dieną atsiranda naujų įrodymų, mokslas vis dar negali pasakyti, kokia pirmaja kalba kalbėjo žmonės. Tačiau kalbininkai ir istorikai sutaria, kad seniausios kalbos pasaulyje yra:

• Akadų kalba;
• Arabų;
• Aramėjų;
• Kinų;
• Egiptiečių;
• Elamitų;
• Graikų;
• Hebrajų;
• Hetitų;
• Airių;
• Lotynų;
• Mikėnų (senovės graikų kalbos atmaina);
• Sanskritas;
• Šumerų;
• Tamilų.

Kalbos yra vienas iš pagrindinių civilizacijos ramsčių Žemėje. Kalbos žmoniją formavo šimtmečius ir formuoja net šiandien. Jos yra kintančios ir nuolat tobulinamos.

Kokia buvo pirmoji kalba Žemėje?

Yra prielaida, kad pirmoji šnekamoji kalba atsirado prieš 10 000 metų. Bet mes niekada tiksliai to nesužinosime, nes šalia nebuvo nė vieno, kuris tai patvirtintų. Šiandien yra tik vienas būdas spręsti apie kalbos amžių: pagal ankstyviausius jos rašytinės formos įrodymus.

Tačiau net ir tai vis dar yra spėlionių sritis, nes visada yra tikimybė, kad rytoj archeologai atras ką nors naujo. Kiekvienas toks atradimas vienaip ar kitaip keičia istoriją. Be to, šios senovės kalbos tikriausiai buvo vartojamos gerokai anksčiau, nei buvo užrašytos ant akmens ar papirusų. Bet kokio jos senumo? Tai lieka paslaptimi.

Nereikia nė sakyti, kad pirmosios žmonių kalbos tikriausiai buvo paprastos ir susidėjo iš pagrindinių garsų ir gestų, naudojamų perteikti pagrindinius išgyvenimo poreikius, tokius kaip maistas, vanduo ir pastogė. Laikui bėgant šios ankstyvosios kalbos vystėsi ir įvairėjo, nes žmonių visuomenės tapo sudėtingesnės ir užsiėmė prekyba, žemės ūkiu ir kita veikla.

Seniausia mirusi kalba Žemėje

Senovės kalbos dažniausiai priklauso senoms išnykusioms kalboms, kuriomis jau niekas nebekalba. Kita vertus, mirusi kalba pagal apibrėžimą yra „ta, kuri nebėra jokios bendruomenės gimtoji kalba“, net jei ji vis dar vartojama, kaip lotynų kalba.

Šiandien turime archeologinių įrodymų, kad šumerų kalba yra seniausia mirusi kalba pasaulyje. Seniausi rašytiniai šumerų kalbos įrodymai datuojami mažiausiai 3500 m. pr. Kr., buvo rasti šiuolaikiniame Irake ant artefakto, žinomo kaip Kišo lentelė. Taigi, atsižvelgiant į šiuos įrodymus, pati šumerų kalba gali būti laikoma pirmąja pasaulio kalba arba viena iš seniausių kalbų.

Vartotas senasis piktografinis raštas ir dantiraštis. Išliko daug senųjų dantiraštinių raštų: įstatymų, ekonomikos dokumentų, mitologijos, religinių raštų, epų, himnų ir kita; garsiausias – Gilgamešo epas, sukurtas 22 a. prieš Kristų.

Maždaug 2000 m. pr. Kr. šumerų kalbą kaip šnekamąją pamažu pakeitė akadų, tačiau kaip literatūrinė, apeiginė, mokslinė ir sakralinė kalba buvo vartojama iki I mūsų eros amžiaus. Šiuolaikiniam pasauliui tai buvo nežinoma iki XIX a., kai asiriologai pradėjo iššifruoti dantiraščius.

Šumerų raštą galima suskirstyti į kelis laikotarpius: archajišką šumerų (31-26 a. pr. Kr.), senąjį arba klasikinį šumerų (26-23 a. pr. Kr.), naująjį šumerų (23-21 a. pr. Kr.), vėlyvąjį šumerų (20-18 a. pr. Kr.) ir pošumerų (po 1700 m. pr. Kr.).