Mokslo ir technologijų pasaulis

Šie nuostabūs plunksnuoti padarai gali užaugti iki 1,5 metro aukščio ir yra aršūs plėšrūnai.

Klumpiasnapiai (Balaeniceps rex) yra didžiuliai priešistoriniai paukščiai, gyvenantys Rytų Afrikos pelkėse. Šie paukščiai paplitę Baltojo Nilo aukštupyje (Sudano pietuose), taip pat Kenijoje, Ugandoje, Tanzanijoje ir Zambijoje. Gyvenamosios vietos yra sunkiai prieinamos pelkės, nendrynai. Šios rūšies atstovų sparnų plotis viršija 2 metrus, o jų svoris gali siekti apie 7 kilogramus, rašo „Live Science“.

Tyrėjai išsiaiškino, kad klumpiasnapiai gali užaugti iki 1,5 metro aukščio ir yra aršūs plėšrūnai, puolantys iš pasalų: paukščiai stovi pelkėse ir laukia grobio, o paskui puola ir praryja grobį savo milžiniškais 30 cm ilgio snapais. Jų snapas oficialiai pripažintas trečiu pagal dydį snapu pasaulyje.

Klumpiasnapis (Hans Hillewaert, CC BY-SA 3.0)

Dar 2015 metais Afrikos ornitologų komanda atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad mėgstamiausias klumpiasnapių maistas yra šamai – jie sudaro 71 % paukščių raciono, tačiau jie medžioja ir ungurius, gyvates ir net krokodilų jauniklius.

Šios rūšies atstovai dažniausiai yra vienišiai, tačiau lizdus sukančios poros yra monogamiškos ir deda iki trijų kiaušinių. Deja, dėl brolių ir seserų konkurencijos dažniausiai tik vienas jauniklis išgyvena iki brandos. Mokslininkai išsiaiškino, kad dažniausiai išgyvena didesni vyresnėliai, nes jie išstumia brolius ir seseris iš lizdo, arba juos nužudo. Taigi 2 ir 3 jaunikliai iš esmės yra atsarginiai, jei pirmasis neišgyventų.

Klumpiasnapių elgesys buvo parodytas ir Davido Attenborougho BBC serialo „Afrika“ ištraukoje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip didelis jauniklis kandžioja savo mažesnį brolį. Be to, motina, grįžusi į lizdą, nesirūpina mažesniais palikuonimis.

Klumpiasnapiai yra vieninteliai Balaeniceps genties ir platesnės Balaenicipitidae šeimos atstovai. Artimiausi gyvi jų giminaičiai yra pelikanai, o jų protėviai – Pelecaniformes būrys atsirado maždaug prieš 145–66 mln. metų.

Ši rūšis įtraukta į Raudonąją knygą kaip pažeidžiama: mokslininkų skaičiavimais, gamtoje jų yra likę nuo 5000 iki 8000.