Mokslo ir technologijų pasaulis

Per 1000 dienų išlaipinti Mėnulyje robotą humanoidą planuojantys NASA specialistai siekia taip įkvėpti naują JAV mokslininkų ir inžinierių kartą.

„Projektas M“ – tai neoficiali, o  „partizaninė“ dalies NASA Johnsono kosminio centro specialistų iniciatyva, kurią paskatino naujos JAV ir NASA administracijos peržiūrėta Amerikos pilotuojamų kosminių skrydžių programa.

Šiandien paskutinį kartą į kosmosą pakilsiančiame NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivyje „Discovery“ kartu su astronautais bus ir „Robonaut 2“ (R2) pavadintas robotas androidas - apie planus nuskraidinti šį robotą į kosmosą mes jau rašėme anksčiau. Kol „Robonaut 2“ dalyvaus oficialioje NASA misijoje Tarptautinėje kosminėje stotyje, kitas jo "broliukas" bus ruošiamas ne ką mažiau įdomiai, bet neoficialiai misijai - lygiai tokį pat robotą „Projekto M“ rengėjai ketina pasiųsti į Mėnulį, teigiama  „Projekto M“ dalyvių išplatinatme pranešime.

Idėja nuskraidinti į Mėnulį NASA robotą Johnsono kosminio centro mokslininkams kilo dėl nusivylimo Baltiesiems rūmams atsisakius ambicingos, bet brangios „Constellation“ programos, kuria buvo siekiama iki 2020 metų vėl išlaipinti JAV astronautus Mėnulyje. Tokį nusivylimą sustiprino ir su naujais kosminiais tyrimais susijęs finansavimo trūkumas bei sustiprėjęs biurokratizmas.

„Mes buvome nusivylę. Matėme, ką esame padarę ir ko pasiekę Johnsono kosminio centro Inžinerijos direktorate, ir žinojome, kad sugebame daugiau. Čia dirba talentingi žmonės, mus tereikėjo tik atskleisti jų talentą“, - „Projekto M“ tinklalapyje rašė jo vadovas Mattas Ondleris. Ten pat surasite ir išsamų „Projekto M“ aprašymą PDF dokumento pavidalu.

Šios iniciatyvos pavadinimas kilo iš lotyniško žodžio „mille“, reiškiančio tūkstantį. Neformaliai susibūrę „Projekto M“ vykdytojai ketina per 1000 dienų minimaliais kaštais surengti į Mėnulį kosminę ekspediciją ir 2012 m. išlaipinti jame NASA robotą „R2“.

Šiam tikslui buvo paskirtos savo nuožiūra Johnsono kosminio centro naudojamos lėšos, jame dirbančių mokslininkų ir inžinierių savanoriškas darbas po darbo valandų ir barteriniai mainai su NASA tiekėjais. Mainais už inžinerinius bei technologinius sprendimus bei jų pritaikymą savo veikloje su NASA bendradarbiaujančios aerokosminės pramonės bendrovės suteikė „Projekto M“ rengėjams reikiamą įrangą bei techniką.

Pavyzdžiui, bendrovė „Armadillo Aerospace“ jiems pagamino nuleidžiamojo modulio Mėnulyje prototipą, kuris jau buvo išbandytas 18 kartų. „Projekto M“ vykdytojų teigimu, JAV roboto išlaipinimo Mėnulyje pasirengimui jau išleista 9 mln. dolerių – labai nedaug lyginant su oficialių NASA Mėnulio tyrimų programų biudžetais.

Kad roboto nuskraidinimas į Mėnulį būtų kuo pigesnis, nusileidimo modulio varikliai naudos pigų raketinį kurą iš skysto metano ir skysto deguonies. Po nusileidimo robotas galės vaikščioti Mėnulio paviršiumi, atlikti svarbiausias techninės priežiūros ir remonto funkcijas, vykdyti nesudėtingus mokslinius tyrimus ir JAV studentų parengtus eksperimentus.

Robotą „Robonaut 2“ suprojektavo ir pagamino NASA bei „General Motors“ specialistai. Jis sveria apie 150 kg, turi į žmogaus rankas panašius manipuliatorius, todėl gali naudoti tuos pačius įrankius, kaip ir astronautai.

Pasak projekto iniciatorių, „Projektas M“ labiau skirtas ne mokslinėms, o inžinerinėms galimybėms pademonstruoti. Jo vykdytojai teigia siekiantys grąžinti kūrybinį kosmoso tyrimų įkvėpimą naujai amerikiečių kartai, kaip kad ankstesniąją buvo įkvėpusi prieš 40 metų įvykdyta „Apollo“ pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programa.

Šiame vaizdo siužete – trumpas „Projekto M“pristatymas.