Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkams pirmąkart pavyko išauginti kepenų audinį, kuris - bent jau laboratorijoje - funkcionuoja visai kaip žmogaus organizme.

Sekantis žingsnis - išsiaiškinti, ar sukurtosios kepenys toliau dirbs gyvūnų organizme. Tikimasi, kad laboratorijoje auginami organai ilgainiui išspręs kepenų donorų stygiaus problemą. Jie taip pat galėtų būti naudojami eksperimentams su naujais vaistais.

„Galimybės, kurias atveria šis tyrimas, yra jaudinančios, tačiau turime pabrėžti, kad dar reikės įveikti daug techninių kliūčių, kol technologija duos naudos pacientams, - sako projekto vadovė, atstatomosios medicinos profesorė Shay Soker. - Turėsime ne tik išmokti vienu metu auginti milijardus kepenų ląstelių, kad organas būtų pakankamai didelis, bet ir užtikrinti, kad jis nepakenks sveikatai."

Mokslininkams jau anksčiau yra pavykę išauginti kepenų audinį, naudojant gyvūnų ląsteles, tačiau abejota, ar įmanoma sukurti funkcionuojančias žmogaus kepenis. Šis tyrimas yra pirmasis, kuriame naudojamos žmogaus kepenų ląstelės.

„Viliamės, kad persodinus tokius organus į žmogaus organizmą, jie savarankiškai augs ir perims visas reikiamas funkcijas", - sako prof. Pedro Batista.

Eksperimentui mokslininkai pirmiausia paėmė gyvūno kepenis ir apdorojo jas tirpalu, kuris pašalina ląsteles, bet palieka tarpląstelinį audinį, kuris šiuo atveju atliko karkaso funkciją. Į šį audinį specialistai įterpė dviejų tipų žmogaus ląstelių: jaunų kepenų ląstelių ir endotelinių ląstelių, kurios dengia kraujagyslių sieneles ir neleidžia susidaryti krešuliams.

Vėliau karkasas su ląstelėmis buvo patalpintas į bioreaktorių - specialų įrenginį, aprūpinantį organą maisto medžiagomis ir deguonimi. Po savaitės jau buvo matyti, kaip bioreaktoriuje formuojasi žmogaus kepenų audinys ir pradeda vykdyti atitinkamas funkcijas.

Metodas, kuriuo išaugintos žmogaus kepenys, yra naujas ir gali būti labai svarbus ne tik gydant kepenų ligas, bet ir auginant kitus organus, pavyzdžiui, inkstus ar kasą. Be to, laboratorijoje užgimusios kepenys pravers ir tiriant naujų vaistų saugumą.

„Jos geriau imituotų medžiagų apykaitą žmogaus kepenyse, o tai gana sunku pasiekti eksperimentuose su gyvūnais", - sako P. Batista.