Laimingiausia pasaulio šalis 2024 m. Tikrai nustebsite – kurią vietą užima Lietuva? (Grafikai)
|
Helsinkis, Suomija
©Sami C, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Helsinki,_Finland_%2834973049635%29.jpg Trečiadienį (kovo 20 d.) paskelbta kasmetinė JT „Pasaulio laimės ataskaita“. Suomija septintus metus iš eilės pripažinta laimingiausia pasaulio šalimi, teigiama trečiadienį paskelbtoje kasmetinėje JT „Pasaulio laimės ataskaitoje“. Į pirmąjį dešimtuką patenka ir kitos Šiaurės šalys – Danija, Islandija, Norvegija ir Švedija. Afganistanas, kuriame 2021 metais valdžią atgavo Talibano režimas, buvo pripažintas nelaimingiausiu iš 143 vertintų šalių. Pirmą kartą nuo 2012 m., kai buvo paskelbta pirmoji „Pasaulio laimės ataskaita“, nei JAV, nei Vokietija nepatenka į laimingiausių šalių dvidešimtuką – šiemet nukrito atitinkamai į 23 ir 24 vietas.
Tuo pačiu metu į dvidešimtuką pateko Kosta Rika ir Kuveitas, užėmę atitinkamai 12 ir 13 vietas. Ataskaitoje ypač pabrėžiama, kad tarp laimingiausių šalių nėra didelių pasaulinių galių. Pirmajame dešimtuke vienintelės šalys, kuriose gyventojų skaičius viršija 15 milijonų, yra tik Nyderlandai ir Australija. Palyginti su 2006–2010 m. laikotarpiu, daugiausiai vietų prarado Afganistanas, Libanas ir Jordanija, o aukščiausiai pakilo Serbija, Bulgarija ir Latvija. Lietuva jau yra dvidešimtuke – užima 19 vietą. Latvija yra tik 46-oje vietoje, o Estija yra 34 vietoje. Bet labiau gali nustebinti, kad amžiaus grupėje iki 30 metų Lietuva pripažinta laimingiausia šalimi pasaulyje! Tačiau vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje Lietuva tik 44-ta.
Laimės laipsnis nustatomas atsižvelgiant į tokius subjektyvius kriterijus kaip žmonių savęs vertinimas ir pasitenkinimas gyvenimu, taip pat į objektyvesnius rodiklius, tokius kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, socialinė parama, numatoma sveiko gyvenimo trukmė, laisvė ir korupcijos lygis. Helsinkio universiteto mokslininkė Jennifer De Paola teigia, kad suomių laimės laipsnį iš esmės lemia glaudus ryšys su gamta ir sveiko bei aktyvaus gyvenimo pusiausvyra. Be to, lyginant, pavyzdžiui, su JAV, kur sėkmė dažnai tapatinama su finansine sėkme, suomiai turi „labiau pasiekiamą sėkmingo gyvenimo supratimą“, teigia mokslininkė. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina stipri Suomijos gerovės valstybė, suomių tikėjimas valstybinėmis institucijomis, žemas korupcijos lygis, nemokama sveikatos priežiūra ir švietimas. „Suomijos visuomenei būdingas abipusis pasitikėjimas, laisvė ir didelis savarankiškumas“, – sako De Paola. Šių metų ataskaitoje taip pat nustatyta, kad daugumoje pasaulio regionų, bet ne visur, jaunoji karta yra laimingesnė nei ankstesnės kartos. Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje jaunesnių nei 30 metų amžiaus žmonių laimės lygis smarkiai sumažėjo nuo 2006–2010 m., o vyresnio amžiaus žmonės ten jaučiasi laimingesni nei jaunesni. Priešingai, Vidurio ir Rytų Europoje per tą patį laikotarpį laimės laipsnis labai išaugo visose amžiaus grupėse. Kita vertus, Vakarų Europoje laimės laipsnis tarp amžiaus grupių nesiskiria. Laimės atotrūkis padidėjo visuose kituose regionuose, išskyrus Europą, o tai ataskaitos autoriai pripažįsta nerimą keliančia tendencija. | ||||||
| ||||||
