Mokslo ir technologijų pasaulis

Žmonija nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais dėl aplinkos apsaugos, tačiau viena iš galimybių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir siekti tvarumo – silikatinių medžiagų naudojimas. Šių medžiagų junginiai plačiai taikomi pramonėje, kurie remiasi žaliąja energija ir žiedine ekonomika. KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkas Tadas Dambrauskas atskleidžia, kaip silikatinės medžiagos gali efektyviai prisidėti prie tvarumo ir ilgalaikio darnaus vystymosi.

Silikatinės medžiagos, sudarytos iš silicio dioksido, dar žinomos kaip smėlis – neišvengiamas elementas mūsų kasdienybėje. Net 90 procentų Žemės plutos sudaro silikatai, o tai sukuria platų jų pritaikymą įvairiose srityse – nuo statybų pramonės iki medicinos.

Vertinant šių medžiagų poveikį aplinkai susiduriama su iššūkiais. Silikatai yra pagrindinės cemento gamybos sudedamosios dalys, kurios skatina didelį kiekį globalinio atšilimo dujų išsiskyrimą, tačiau taip pat svarbų vaidmenį užima saulės energijos gamyboje, kas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Viena iš silikatinių medžiagų grupių, kuri gali prisidėti prie tvaraus vystymosi – kalcio silikatai. Ši grupė apima įvairius junginius, tačiau viena svarbiausių jų taikymo sričių yra tvarūs sprendimai. Tai –aplinkai draugiškų cementų gamyba, teršalų šalinimas iš vandens ir kitose pažangiose srityse.

Atliekų nauda – kalcio silikatų gamyba

„Kalcio silikatų gamyba iš pramoninių atliekų ne tik skatina tvarų pramonės vystymąsi, bet kartu mažina aplinkos taršą. Šis metodas, mažindamas atliekų kiekį, prisideda prie neigiamo poveikio mažinimo oro, vandens ir dirvožemio kokybei“, – sako KTU mokslininkas.

Be to, naudojant antrines žaliavas gamyboje, galima sumažinti gamtinių išteklių naudojimą ir CO2 išskyrimą. Kalcio silikatų gamyboje antrinių žaliavų ar atliekų naudojimas padeda sumažinti gamtinių išteklių naudojimą. 2022 m. Lietuvoje buvo išgauta apie 1 mln. kubinių metrų klinties, kurios yra svarbiausias kalcio karbonato šaltinis.

Šiai dienai kalcio silikatai yra sėkmingai naudojami pramonėje, tačiau norint pasiekti didesnį tvarumo lygį, būtinas perėjimas prie antrinių žaliavų gamybos. KTU profesoriaus. Tado Dambrausko teigimu, tyrimai apie atliekų savybes ir technologijas reikalauja didelių investicijų bei laiko, bet tik išsamūs tyrimai gali nustatyti potencialias atliekų panaudojimo sritis.

Bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir pramonės ekspertų yra būtinas siekiant įvertinti tiek atliekų perdirbimo išlaidas, tiek technologinius iššūkius.

„Be to, būtina investuoti į infrastruktūrą ir technologinę įrangą, kas lemia jų nepopuliarumą rinkoje. Man teikia džiaugsmą, kad dabar žmonės ir įmonės vis labiau supranta tvarių produktų vertę, todėl yra linkę investuoti į tokius produktus“, – pasakoja KTU mokslininkas T. Dambrauskas.

Aplinkosaugos investicijų ateitis

Nors kalcio silikatai nėra dažnai pastebimi kasdienybėje, kaip išmanieji telefonai, tačiau atlieka svarbų vaidmenį aplinkosaugos ir ekonominės plėtros kontekste. Jų panaudojimas iš antrinių žaliavų sumažina aplinkai kenksmingų dujų išsiskyrimą. Kalcio silikatų naudojimas labiausiai prisideda prie aplinkos puoselėjimo.

KTU profesorius T. Dambrauskas pasakoja, kad žiedinės ekonomikos principų taikymas visoje ES ekonomikoje gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 4 proc. dar iki 2030 metų.

KTU aktyviausių jaunųjų mokslininkų laureatu tapęs T. Dambrauskas pasakoja, kad mokslininku nusprendęs tapti įstojęs mokytis į KTU Cheminės technologijos ir inžinerijos studijų programą. Vėliau, jau sėkmingai apgynęs daktaro disertaciją, mokslininkas suprato, kad ši profesija ne tik labai įdomi, bet ir perspektyvi.

„Doktorantūros studijos atvėrė plačias galimybes įsitraukti į projektines veiklas, vykti į stažuotes ir konferencijas užsienyje, atlikti mokslinius tyrimus tiek mokslinėse laboratorijose, tiek pramoninėse įmonėse siekiant sumažinti susidarančių atliekų kiekius ar panaudoti jas tvarių produktų kūrimui. Taip pat turėjau galimybę vesti praktinius darbus tiek studentams, tiek moksleiviams, siekiantiems pažinti chemijos pasaulį. Šia veikla užsiimu ir dabar, nes itin smagu matyti mokinius, siekiančius suprasti mus supantį pasaulį“, – pasakoja jis.

Ragina išlikti kūrybiškais

Apdovanojimas, gautas aktyviausiųjų jaunųjų mokslininkų konkurse – reikšmingas pripažinimas, kuris mokslininką motyvuoja siekti dar didesnių mokslinių pasiekimų ateityje.

„Tai rodo, kad mano daromos mokslinės ir kitos veiklos yra išties reikšmingos bei prisideda prie universiteto tikslų įgyvendinimo. Apdovanojimas taip pat yra svarbus asmeninis pasiekimas, skatinantis tolesnį tobulėjimą. Be to, šis apdovanojimas yra pavyzdys, kad universitetas vertina ir skatina jaunuosius mokslininkus. Tai įkvepia siekti aukštesnių mokslinių laimėjimų ir aktyviai dalyvauti moksliniuose tyrimuose“, – pasakoja T. Dambrauskas.

Svarstantiems ar tapti mokslininkais T. Dambrauskas, ragina nebijoti klysti, išlikti kūrybiškais ir atkakliais. Studentų įsitraukimą į mokslinę veiklą skatina galimybė dalyvauti realiuose moksliniuose projektuose, kurie ne tik suteikia praktinę patirtį, bet ir leidžia pritaikyti turimas teorines žinias praktikoje.

„Moksle kiekviena klaida ir nesėkmė yra galimybė mokytis ir sužinoti kažką naujo, o štai atradimas gali pakeisti mūsų pasaulį“, – sako KTU mokslininkas.