Mokslo ir technologijų pasaulis

Ilgalaikis įsipareigojimas Vakarams.

Po degalų ir energetikos produktų ginkluotė buvo antroji pagrindinė Rusijos eksporto kryptis, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą ir vėlesnių Vakarų įvestų sankcijų rusiškų ginklų pirkėjų sumažėjo. 

Tos šalys, kurios neprisijungė prie Kremliui taikomų ribojamųjų priemonių, taip pat atsisako bendradarbiauti su Rusija šioje srityje. Nors viešai jos ir toliau deklaruoja tęsiančios ar net plečiančios santykius su Rusija, praktiškai bendradarbiavimas yra ribojamas, siekiant išvengti antrinių sankcijų taikymo. 

Tokios šalies pavyzdys – Serbija, kuri atsisakė pirkti rusiškus naikintuvus ir pirmenybę teikia prancūziškiems „Rafale“ lėktuvams. Pasak „Financial Times“, toks sprendimas buvo priimtas būtent dėl sankcijų. 

Leidinio šaltinis Serbijos gynybos ministerijoje teigė, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai Belgradas negali pirkti ginklų iš Rusijos. 

„Dėl geopolitinių aplinkybių dabar iš Rusijos net ir labai norint neįmanoma nieko nusipirkti“, – sakė pašnekovas. 

Serbija ketina iš Prancūzijos už 3 mlrd. eurų įsigyti 12 naikintuvų „Rafale“. Kadangi tai didžiausias Serbijos ginklų sandoris, galima spręsti, kad viena iš artimiausių Maskvos partnerių, net dažnai vadinama „paskutine Putino sąjungininke Europoje“, yra priversta diversifikuoti ginklų pirkimą. Susitarimas reiškia ilgalaikį įsipareigojimą Vakarams po dešimtmečius trukusios priklausomybės nuo Rusijos karo lėktuvų.