Mokslo ir technologijų pasaulis

Tarp moksleivių susiformavęs vienašališkas požiūris, kad užsienio universitetai geresni ir Lietuvoje daugiau galimybių turint užsienio aukštosios mokyklos diplomą, konstatuoja Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovas Mindaugas Visockis. Lietuviškų studijų nuvertinimą ir mokslo užsienyje gyrimą Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (TVM) direktorius Julius Niedvaras aiškina siekiu pritraukti kuo daugiau studentų. Mat, pasak J. Niedvaro, studijuoti atvykstantis žmogus su savimi atsiveža pinigus.

Ar išsilavinimas užsienyje suteikia daugiau galimybių įsidarbinti Lietuvoje, klausta pirmadienį ISM vadybos ir ekonomikos universitete vykusioje konferencijoje.

Tarp moksleivių susiformavęs vienašališkas požiūris, kad užsienio universitetai geresni už Lietuvos ir Lietuvoje daugiau galimybių įsidarbinti, siekti karjeros baigus mokslus užsienyje. Labai daug kas galvoja, kad Lietuvos universitetų lygis labai žemas“, - teigė LMS atstovas Mindaugas Visockis.

Jo paties įsitikinimu, užsienyje studentai įgyja daugiau praktinių žinių, o Lietuvos universiteto absolventas esą turi daug žinių, bet nežino, kaip jas pritaikyti.

„Štai mano sesuo studijuoja Vilniaus universitete. Jai dėsto dėstytojas, kuris dėstė ne tik mano mamai, bet ir močiutei. Mano močiutė pasakojo, kaip jis jai dėstydavo – mano sesuo sako, kad jis ir dabar daro tą patį – jei neklystu, dėsto iš to paties 1945 m. vadovėlio. Tai 2010 m. universitetą baigęs žmogus būna su 1945 m. žiniomis“, - stebėjosi abiturientas.

Kad didesnė dalis moksleivių norėtų studijuoti užsienyje, patvirtina ir LMS atlikta 176 moksleivių iš visos Lietuvos apklausa. Apklausos metu 60 proc. respondentų pareiškė norį išvažiuoti į užsienį, tačiau tik apie 10 jų buvo užsiregistravę laikyti tarptautinį anglų kalbos egzaminą, dar mažiau buvo pradėję rašyti motyvacinius laiškus. Pasak M. Visockio, dauguma neįsivaizdavo, kokiame universitete studijuos.
„Daug kas galvoja, kad išvažiuos, tačiau nesiima jokių veiksmų“, - konstatavo abiturientas, pats ketinantis ekonomikos ir politikos mokslus studijuoti Anglijoje.

Ten M. Visockį vilioja ne tik, jo įsitikinimu, kokybiškesnės studijos, bet ir paskolų sistema. „Anglijoje gali pasiimti paskolą. Kol tavo pajamos nepradeda siekti 2000 svarų per mėnesį, tau nereikia grąžinti paskolos. Po 17 metų paskolai pritaikomas senaties terminas – net jei grįšiu į Lietuvą, gali būti, kad paskolos nereikės grąžinti“, - DELFI pasakojo LMS atstovas.

J.Niedvaras: jaunimą visi nori nupirkti

J. Niedvaras sutinka, kad ir technologijomis, ir studijų programomis šiek tiek atsiliekame nuo Vakarų, tačiau lietuviško mokslo nuvertinime ir studijų užsienyje gyrime jis mato verslą.

„Ne be reikalo nemažai pinigų investuojama, uždirbama toje pačioje Anglijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, kuriose į studijas žiūrima kaip į verslą. O mes esame kraštas, kuris dar gali būti paveiktas ir mes labai tikime žodžio jėga. Tuo ir naudojamasi. Mano supratimu, tai susiję su verslu ir su aiškiu noru, kad kuo daugiau studentų pas juos atvažiuotų“, - DELFI kalbėjo J. Niedvaras.

J.Niedvaras aiškino, kad studijuoti vykstantis žmogus paskui save atsiveža pinigus. Jam kelia šypsnį pasakymai, kad už studijas „nereikės mokėti“. „Paimi paskolą ir nereikės mokėti. Vis vien mokėti reikės – gal ne iš karto, bet tada, kai pasieksi tam tikrą pajamų lygį. Šiuo atveju jaunimas turi labai blaiviai pažiūrėti į gyvenimą ir į gaunamą informaciją. Juos visi nori nupirkti – tai yra faktas, o jų sprendimas - jų pačių rankose“, - kalbėjo TVM vadovas.

J.Niedvaro teigimu, konkurencinėje kovoje aktyviai veikia ir Lietuvos aukštosios mokyklos: esą vien faktas, kad nuo 2012 m. susilygins privačių ir valstybinių universitetų statusai, didžiąją bendruomenės dalį perkelia į konkurencines sąlygas. „Konkurencija reiškia: arba išgyvensi, arba studentai priims kitokį sprendimą“, - sakė J. Niedvaras.