Mokslo ir technologijų pasaulis

Atrodo, kad režimui suveikė savisaugos instinktas.

Nelegalios migracijos tema jau kurį laiką atsidūrė visuomenės darbotvarkės šešėlyje. Netgi atrodė, kad problema praranda aktualumą. Tačiau neseniai įvykęs atvejis prie Lenkijos sienos mums priminė, kad krizė toli gražu nesibaigė, „Novaja Gazeta. Baltija“ teigia baltarusių sociologas Genadijus Koršunovas, kuris atidžiai stebi ir analizuoja nelegalių migrantų išpuolių iš Baltarusijos pusės situaciją.

Pastarosiomis savaitėmis Baltarusija nuolat didino spaudimą prie ES sienos. 2024 m. balandžio 10 d. rytą keli šimtai žmonių, nešdamiesi lazdas, akmenis ir kopėčias, bandė šturmuoti Baltarusijos ir Lenkijos sieną. Tačiau sulaukę Lenkijos pasieniečių pasipriešinimo, jie buvo priversti pasitraukti į Baltarusijos gilumą.

„Šis išpuolis atkreipia dėmesį ne tik dėl savo agresyvumo, bet ir dėl masiškumo, – sakė Genadijus Koršunovas, kuris savo pastebėjimais apie migracijos krizės raidą dalijasi „Telegram“ kanale. – Atvejis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje vaizdžiai iliustruoja, kad staigus eskalavimas gali įvykti bet kurią akimirką. Rusijos ir Baltarusijos autokratiniams režimams nėra problema surinkti kelių šimtų ar net tūkstančių žmonių grupę.“

Kitas į akis krintantis bruožas – išpuolių geografijos selektyvumas. Nuo šių metų vasario mėnesio, kai prasidėjo nelegalių bandymų patekti į Europos Sąjungą augimas, liūto dalį incidentų užfiksavo Lenkija, gerokai mažiau – Latvija. O Lietuva kol kas susidūrė su pavieniais atvejais. „Lenkija kenčia. Latvija – mažiau. O Lietuvos nenori siutinti?“, klausiama Charter97.org straipsnyje.

„Susidaro įspūdis, kad Baltarusijos valdžia vis dar tikisi normalizuoti santykius su Lietuva ir nenori pyktis su šia šalimi, – taip galimus Lukašenkos režimo motyvus aiškina Genadijus Koršunovas. – Antroji priežastis – nenutraukti oficialiajam Minskui palankios darbotvarkės. Dabar Lietuvos politikai intensyviai plėtoja radikaliojo litvinizmo temą ir grėsmę nacionaliniam saugumui dėl baltarusių skaičiaus šalyje. Taip daromas spaudimas diasporai, o tai atitinka Baltarusijos valdžios interesus.“

Vis dėlto didžiausią susirūpinimą Baltarusijos valdžiai kelia galimas likusių kontrolės punktų pasienyje su Lietuva blokavimas: šiuo metu veikia tik du kontrolės punktai iš šešių. Jei eismas juose nutrūks, tai gali būti didelis smūgis Lukašenkai ir jo pareigūnams, kurie ir toliau uždirba iš kontrabandos.

„Manau, kad režimui suveikė savisaugos instinktas, – mano Genadijus Koršunovas. – Ir tie, kurie atsakingi už šį procesą, neabejotinai jį turi. Be to, tikriausiai egzistavo tam tikri komunikacijos kanalai, kuriais buvo nedviprasmiškai įspėjama, prie ko gali privesti galimos provokacijos.“