Mokslo ir technologijų pasaulis

Kremlius ruošiasi didelio masto karui su NATO šalimis.

Rusijos armija netoli sienos su Suomija dislokuoja raketų paleidimo įrenginius, galinčius nešti taktinius branduolinius ginklus. Karo studijų instituto teigimu, tai dar vienas įrodymas, kad V. Putinas ruošiasi tiesioginiam konfliktui su NATO. Politikai prognozuoja, kada gali įvykti galimas susirėmimas.

Raketų paleidimo įrenginiai „Iskander-M“ buvo dislokuoti Rusijos Karelijos regione, besiribojančiame su Suomija, pranešė dienraštis „Izvestija“, remdamasis šaltiniais iš Gynybos ministerijos. „Iskander-M“, galinčios šaudyti ir sparnuotąsias, ir balistines raketas, įskaitant turinčias branduolines galvutes, priklauso neseniai įkurtai Leningrado karinei apygardai priklausančiai raketų brigadai. Jai taip pat priklauso du korpusai, dislokuoti Karaliaučiaus ir Murmansko srityse.

Buvusio Rusijos Baltijos laivyno vado Vladimiro Valujevo teigimu, raketų brigados sukūrimas yra Putino atsakas į Suomijos įstojimą į NATO. Helsinkiui įstojus į aljansą, Rusijos siena su NATO šalimis padidėjo beveik 1300 km. Tuo pačiu metu aljansas turi didžiausias artilerijos pajėgas Europoje – 700 haubicų, 700 didelio kalibro minosvaidžių ir 100 raketų sistemų.

Karo studijų instituto (ISW) ekspertų teigimu, 2010 metų pradžioje likviduotos Leningrado karinės apygardos atkūrimas rodo, kad Kremlius ruošiasi didelio masto karui su NATO šalimis. Rusijos karinė ekspansija ir kariuomenės restruktūrizavimas yra kiti rodikliai, rodantys, kad Maskva ruošiasi galimam karui su NATO.

ISW nenurodė konkrečios galimo karo datos, tačiau pažymėjo, kad Rusijos pasirengimas pulti aljansą labai priklauso nuo finansinių išteklių.

Nepaisant V. Putino neigimų, daugelis Vakarų lyderių perspėjo apie ilgalaikę Rusijos grėsmę NATO šalims. Kovo 19 d. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Rusija gali atakuoti NATO jau 2026 ar 2027 metais.