Mokslo ir technologijų pasaulis

Lietuvoje vyksta įdomūs gynybos pirkimų prioritetų pokyčiai.

2024 metų sausį Lietuvos Krašto apsaugos ministerija paskelbė apie gana ambicingus planus plėsti savo sausumos kariuomenės pajėgumus. Tuo metu Krašto apsaugos ministerija paskelbė apie ketinimą iki 2030 metų sukurti pirmąją diviziją, o jos formavimui nupirkti ne mažiau kaip 54 tankus „Leopard 2“.

Kartu Lietuva taip pat paskelbė apie ketinimą papildomai įsigyti 120 ratinių šarvuočių „Boxer“ (arba „Vilkas“ pagal vietinį pavadinimą), be jau turimų 88 šarvuočių. Tačiau Laurynui Kasčiūnui tapus naujuoju krašto apsaugos ministru, Lietuvos gynybos pirkimų planuose susiklostė labai įdomūs nauji prioritetai.

Iš pradžių, kaip rašo prancūzų portalas „Opex360“, naujasis krašto apsaugos ministras nusprendė sumažinti planuojamų įsigyti tankų skaičių iki 12. Atsilaisvinusios lėšos, skirtos įsigyti tankus, būtų paskirtos įsigyti oro gynybos sistemas.

Pabrėžiama, kad Lietuva iš NATO pirmiausia tikisi kolektyvinės gynybos. Ir kad šiuo metu nėra aiškaus supratimo, kokias oro gynybos sistemas Lietuva nori įsigyti.

Todėl panašu, kad Lietuva padidins turimų NASAMS sistemų, kurios šiuo metu sudaro nacionalinės oro gynybos sistemos branduolį, skaičių. Arba – kad Lietuva prisijungs prie kitų Baltijos šalių iniciatyvos kolektyviai pirkti vokiškas sistemas IRIS-T SLM.

Dar vienas įdomus akcentas – ministerija nusprendė vietoj ratinių pėstininkų kovos mašinų įsigyti vikšrinių pėstininkų kovos mašinų. Tikriausiai tokiu sprendimu bus siekiama plėsti bendradarbiavimą su koncernu „Rheinmetall“, ketinančiu plėtoti amunicijos gamybą Lietuvoje.