Mokslo ir technologijų pasaulis

NASA pirmą kartą iš aplink Žemę skriejančio mikropalydovo sėkmingai paleido į kosmosą nanopalydovą.

Iš lapkričio mėnesį į orbitą iškelto NASA mikropalydovo FASTSAT (Fast, Affordable, Science and Technology Satellite) krovinių skyriaus gruodžio 6 dieną buvo „iššautas“ nanopalydovas „NanoSail-D“, teigiama JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos pranešime.

Pasak NASA atstovų, paprastai nanopalydovai į kosmosą paleidžiami naudojant P-POD (Poly-PicoSatellite Orbital Deployer) platformą, montuojamą tiesiogiai ant raketos nešėjos. Tai pirmas kartas, kai P-POD buvo įrengta mikropalydove, sakoma pranešime.

Autonominis palydovas FASTSAT buvo suprojektuotas ir pagamintas kuriant naujus nedidelius, sąlyginai nebrangius komercinius ir mokslinius palydovus, kuriuos būtų galima iškelti į orbitą nelaukiant, kol atsiras vietos ant brangių, didelės keliamosios galios NASA raketų „pečių“.

Skelbiama, kad nuo FASTSAT atsiskyręs „NanoSail-D“ nanopalydovas yra vos 9,75 x 9,75 x 37,25 cm dydžio. Po 3 dienų laikmatis aktyvuos automatinį jo Saulės burės išskleidimą: per 5 sekundes kosmose bus išskleista 7,5 mikronų storio 10 kvadratinių metrų ploto polimerinė plėvelė, kurią prilaikys keturios išleistos atramos. Jų ilgis – 2,16 m.

„NanoSail-D“ palydovas paleistas maždaug 644 km aukštyje virš Žemės, orbitos posvyrio kampas – 72 laipsniai. Palydovas aplink Žemę apsisuka maždaug kas 94 minutes. Kadangi jo orbita yra žema, Žemės atmosferos stabdomoji jėga bus didesnė už Saulės burės varomąją jėgą, kurią sukuria saulės vėjo dalelės, todėl palydovas nustos veikęs maždaug po 70 – 120 dienų, kai pamažu „nuslys“ žemyn iš orbitos.

Daugiau apie šį palydovą jau rašėme šioje publikacijoje.