Mokslo ir technologijų pasaulis

Svarbiausias valdžios institucijas pradeda lankyti viešoji socialinė akcija – valstybės netekčių skaičiuoklė, skaičiuojanti Lietuvai gresiančią baudą už klimato tikslų nesilaikymą. Per artimiausias kelias savaites Vyriausybę, Seimą ir atsakingas ministerijas aplankysianti instaliacija valdžios atstovams primins, kiek Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuoja valdžios delsimas nemažinti Lietuvoje suvartojamų naftos produktų.

Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) inicijuota socialinė akcija vyks gegužės 16-28 dienomis. Akcijos metu valstybės netekčių skaičiuoklė stovės įvairiose sostinės vietose, šalia institucijų, kurių sprendimų priimant naftos produktų vartojimo mažinimą šiuo metų labiausiai laukiama.

Instaliaciją bus galima pamatyti Nepriklausomybės, V. Kudirkos ir Europos aikštėse, Gedimino prospekte, Vašingtono skvere. Instaliacijoje ekranai realiu laiku fiksuos augančią valstybės netekčių sumą.

„Šiandien jau artėjame prie 100 darbo dienų, kai Vyriausybė vėluoja priimti išvadą Seime pateiktam įstatymo projektui, kuriame numatytas naftos degalų vartojimo mažinimas 41 proc. iki 2030 metų. Šia akcija siekiame atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį, kad delsimas turi savo kainą. Prieš kelias savaites stovėdami prie Seimo skaičiavome 510 mln. eurų delsimo kainą, dabar ji padidėjo dar beveik 10 mln. eurų“, – skaičiavo LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.

Pasak M. Nagevičiaus, remiantis ES Prievolių pasidalinimo reglamentu, šimtamilijoninius nuostolius Lietuvos biudžetas patirs 2027 ir 2032 metais, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų dėl anglies dvideginio mažinimo.

LAIEK skaičiavimais, kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų. 518 mln. eurų ribą pasiekusi suma vis auga – vidutiniškai 8,4 euro per sekundę.

Valstybės kontrolė praėjusią savaitę taip pat paskelbė, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas šalies transporte didėja nežymiai, ar net mažėja – vis dar nėra išnaudojamas vietinių atsinaujinančių degalų gamybos potencialas, o elektros energijos panaudojimo plėtra transporto sektoriuje vyksta per lėtai.

Pasak kontrolierių, planuota, kad dar 2020 metais iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalis transporto sektoriuje sudarys ne mažiau kaip 10 proc., tačiau ir 2022 metais ji siekė tik 6,7 procento. Pasak auditorių, Lietuvai norint iki 2030-ųjų pasiekti užsibrėžtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažinimą, palyginti su 2022-aisiais, jis turėtų mažėti bent 39 procentais.

M. Nagevičiaus pastebėjo, kad valdžios atstovų delsimas paskatino 240 šalies įmonių ir organizacijų jungtis į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“. Šia iniciatyva siekiama paskatinti Seimą priimti reikalingas įstatymų pataisas, kuriose būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų vartojimą iki 2030 m., palyginti su 2021 m. lygiu.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę savo ruožtu teigė, kad tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas Lietuvai gali kainuoti kelis šimtus milijonų eurų ir pažymėjo, kad tam būtinas ir Susisiekimo ministerijos indėlis, pabrėždamas, kad „transporto sistema turi atsakyti už savo emisijas“.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis iki 2030 metų pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte.