Mokslo ir technologijų pasaulis

Mongolija pradėjo Rusijos blokadą. Situacija kritinė. Propaganda rauna plaukus nuo galvos
Publikuota: 2024-05-23

Šalių, kurias Kremlius vadina „draugiškomis“, finansinė Rusijos blokada ir toliau stiprėja.

Po Turkijos, JAE, Kinijos ir Mongolijoje iškilo problemų Rusijos įmonėms dėl atsiskaitymų. Apie tai trečiadienį konferencijoje, pavadintoje „Mongolijos ir EAEU šalių prekybos, ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo plėtros perspektyvos“ kalbėjo RANEPA tarptautinės užsienio prekybos tyrimų laboratorijos vadovas Aleksandras Knobelis.

Anot jo, Mongolijos bankai baiminasi antrinių JAV sankcijų rizikos – tai yra priemonių, skirtų dabartinio sankcijų režimo pažeidėjams. Gruodį JAV iždas gavo papildomų įgaliojimų, leidžiančių atkirsti nuo JAV finansų sistemos bet kurį pasaulio banką, prisidedantį prie Rusijos karinio-pramoninio komplekso.

„Šią problemą reikia išspręsti dvišaliu lygiu“, – sakė A. Knobelis (jį citavo TASS). Tačiau kol kas diplomatinės Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir Kremliaus pastangos nedavė vaisių.

Derybos su Turkija, kurios bankai nuo metų pradžios blokuoja mokėjimus iš Rusijos, tęsiasi nuo vasario mėnesio. Tačiau problemos išspręsti nepavyko, balandį pripažino Rusijos ambasadorius Ankaroje Aleksejus Erchovas. Dėl to, kas vyksta, jis kaltino „amerikiečius ir Europos Sąjungą“, kurios, anot diplomato, „griauna Rusijos ir Turkijos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo pastatą“.

Toliau sunkumai iškilo JAE – viename didžiausių Rusijos ekonomikos „centrų“, po sankcijų įvedimo. Anot „Reuters“, bankai masiškai sugriežtino reikalavimus laikytis sankcijų, o „First Abu Dhabi Bank“ (FAB) ir „Dubai Islamic Bank“ (DIB) užblokavo kelias sąskaitas, susijusias su prekyba rusiškomis prekėmis.

 

Pekino Kinijos liaudies universiteto Chong-yang finansinių tyrimų instituto ekspertai apskaičiavo, kad Kinijoje nuo kovo mėnesio buvo sustabdyta 80 % atsiskaitymų su Rusija. Didžiausiuose bankuose mokėjimai ėmė stingti savaitėms, „The Moscow Times“ sakė Rusijos importuotojai. Kinijos eksportuotojai kreipiasi pagalbos į mažus bankus ar pogrindinius mokėjimų operatorius, o kai kurie iš nevilties iš esmės atsisako bendradarbiauti su Rusija, rašė „Reuters“.

 

Atrodo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Kinijoje nepajėgė ištaisyti situacijos. Po derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu V. Putinas nepaskelbė konkrečių priemonių išspręsti mokėjimų problemai.

„Galima suprasti didelių finansinių institucijų elgesio motyvus – niekas nenori patirti nuostolių“, – baigdamas vizitą teisinosi Rusijos prezidentas.

„Sprendimai galimi, jie egzistuoja. Žinoma, jie vienaip ar kitaip turi būti remiami valstybiniu lygiu. Tikiuosi, kad taip ir bus“, – sakė V. Putinas.