Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai teigia, kad druska Žemės vandenynuose kaupiasi jau seniai.

Druskos kiekis Žemės vandenynuose išties įspūdingas: mokslininkai apskaičiavo, kad juose yra apie 50 kvadrilijonų (50 * 10¹⁵) tonų ištirpusios druskos, rašo „Discover Magazine“.

Tačiau dar neįtikėtinesnis faktas yra tai, kad visa ši druska ne visada buvo Žemės vandenynuose. Druska metai iš metų lėtai tekėjo į vandenyną iš kalnų, kalvų ir lygumų.

Druska yra ne tik mūsų valgių pagardas. Chemijoje šis terminas taikomas bet kuriam junginiui, turinčiam teigiamo ir neigiamo krūvio jonus, įskaitant ne tik natrio chloridą, kuris naudojamas gaminant maistą, bet ir magnį, sulfatą, kalį ir daugelį kitų.

Įvairių rūšių druskos randamos uolienose visame pasaulyje. Įvairios gamtos jėgos ardo uolienas į mažas dalis. Šiose sunaikintose uolienose esantys mineralai dėl erozijos palaipsniui išplaunami į vandenyną.

Taip pat veikia antrasis destruktyvus procesas – cheminis atmosferos poveikis. Kiekvienoje vandens molekulėje vandenilio atomas turi neigiamą krūvį, o deguonies atomas – teigiamą. Krituliai ir upių vanduo ištirpdo druskos jonus. 

„Taip nutinka visur, kur vanduo kontaktuoja su uolienomis. Vanduo yra geriausias tirpiklis“, – sako Danijos technikos universiteto chemikas ir okeanografas Colinas Stedmonas.

Vienaip ar kitaip, kiekvienas šio sūraus tirpalo lašas patenka į vandenyną. Įdomu tai, kad prieš patekdama į vandenyną druska pirmiausia keliauja upėmis. Taigi kodėl planetos upės nėra tokios sūrios kaip vandenynai?

Kiekviename gėlame vandens telkinyje yra šiek tiek druskos. Jos kiekio neužtenka, kad pajustume sūrų skonį, ir tik pasiekusi vandenynus druska tikrai pasiekia reikiamą koncentraciją.

Kai druska nusėda į vandenyną, ji tampa dar labiau koncentruota, nes vanduo išgaruoja į atmosferą. Netrukus liūtys iš kranto išplauna dar daugiau druskos.

Tačiau druska nelieka amžinai Žemės vandenynuose. Natūralūs procesai po kurio laiko pašalina druską iš vandenynų sistemos. Kai kuriose vandenyno vietose, pavyzdžiui, sekliuose vandenyse, druskos koncentracija tampa tokia didelė, kad ji nebegali ištirpti. Todėl dalis šios druskos nusėda, apačioje suformuodamos storą sluoksnį.

Tada vandenyno vanduo prasiskverbia į giliavandenius plyšius, kartu su savimi į mantiją nusinešdamas druskos nuosėdas. Iš ten druska vėl prasiskverbia į uolas, kurios anksčiau ar vėliau iškils į paviršių. Kai tai pagaliau įvyks, ciklas prasidės iš naujo.

Žmonės linkę nuvertinti druskos vaidmenį vandenynuose. Tiesą sakant, druska yra atsakinga už didžiąją dalį orų Žemėje.

Šiltos ir šaltos vandenynų srovės yra svarbiausi pasaulinio klimato reguliatoriai Žemėje. Šias sroves sukuria tokie veiksniai kaip vėjas, vandens temperatūra ir druskingumas. Srovės taip pat perneša maistines medžiagas, kurios palaiko jūros gyvybę.