Mokslo ir technologijų pasaulis

Vokietijos medikams, pasitelkus kamieninių ląstelių transplantaciją, pavyko visiškai išgydyti žmogaus imunodeficito (ŽIV) virusu užsikrėtusį vyrą.

Vadinamasis „Berlyno pacientas“, ketvirtąją dešimtį įpusėjęs amerikietis, iki gydymo pradžios daugiau nei 10 metų turėjęs ŽIV virusą, po šio gydymo praėjus 3 metams vis dar neturi jokių ŽIV viruso požymių, sakoma pranešime.

Nors šis rizikingu vadinamas gydymo būdas nepadės daugumai iš 33 milijonų žmonių visame pasaulyje, infekuotų ŽIV virusu, pasak Vokietijos mokslininkų, toks pasiekimas laikytinas žingsniu į priekį kuriant universalų vaistą nuo AIDS.

Oficialiai šis pacientas vis dar nelaikomas išgydytu nuo ŽIV, nes esą gali būti praėję per mažai laiko, kad būtų galima tai konstatuoti, tačiau iš esmės ši terapija laikoma sėkminga.

„Berlyno paciento“ gydymas prasidėjo 2006 metais, kuomet šiam asmeniui buvo skirtas gydymas nuo ūmios mieloidinės leukemijos – mirtinos kraujo vėžio formos. Po to, kai pirmasis chemoterapijos etapas nedavė rezultatų, pacientą gydęs daktaras Gero Hutteris nusprendė pasitelkti kaulų čiulpų transplantaciją. Donoru turėjo būti pasirinktas žmogus, turintis retą genetinį sutrikimą, dėl kurio organizmas yra natūraliai atsparus ŽIV virusui.

Tokią „Delta 32“ mutaciją turi maždaug 1 iš 100 baltosios rasės atstovų. Ištyrus dešimtis potencialių donorų galiausiai buvo atrastas tinkamas „Berlyno pacientui“, ir 2007 m. vasarį buvo atlikta kaulų čiulpų persodinimo operacija naudojant ŽIV atsparaus donoro kamienines ląsteles.

2009 m. daktaras Gero Hutteris paskelbė, kad iki to laiko paciento organizme nebuvo aptikta jokių ŽIV viruso pėdsakų, nors jis atsisakė antivirusinės terapijos, taikomos užsikrėtusiems ŽIV.

Naujausi paciento tyrimo rezultatai liudija, kad jo organizme nėra nei ŽIV, nei ūmios mieloidinės leukemijos požymių. Pranešama, kad šiuo metu JAV medikai bando replikuoti šį terapijos būdą, atsisakydami kaulų čiulpų transplantacijos, nes maždaug 30 proc. AIDS sergančių pacientų po jos miršta.