Mokslo ir technologijų pasaulis

Investuos 190 tūkst. eurų.

„Vilniaus duona“ pradėjo įgyvendinti šilumogrąžos sistemos projektą Panevėžio kepykloje. Duonos gamybos metu susidaranti energija, anksčiau leidžiama per kaminus vėjais, virs nauda: šildys karštą vandenį ir patalpas. Taip bus taupoma šilumos reikmėms skirta energija ir mažinama CO₂ emisija. Į projektą „Lantmännen Unibake“ investuoja 190 tūkst. eurų. Projektą ketinama užbaigti greičiau nei per pusmetį. 

Kaip pasakojo projektą kuruojantis Audrius Lataitis, projektas išskirtinis tuo, jog pirmąkart „Lantmännen Unibake“ įmonių grupėje jis apims ne pavienes krosnis, o kompleksiškai visą kepyklą – energijos reikmėms bus naudojama visų kaminų šiluma. 

Apsaugos aplinką nuo 240 tonų CO₂

„Visą pro kepyklos kaminus išeinančią šiluminę energiją nukreipsime vandeniui šildyti, tad kitų šaltinių karštam vandeniui ruošti mums išvis nebereikės. Šaltuoju sezonu ją taip pat naudosime patalpoms šildyti. Paskaičiuota, jog tokiu būdu sunaudosime apie 25 % mažiau garo energijos, perkamos iš išorinio tiekėjo.  Taigi ne tik veiksime efektyviau, bet ir mažinsime poveikį aplinkai dėl mažesnio CO₂ kiekio, ką esame įsipareigoję visos grupės mastu“, – sakė Audrius Lataitis, „Vilniaus duona“ projektų vadovas.

Per metus aplinką tai apsaugos nuo maždaug 240 tonų CO₂ emisijos.

Projektą padeda įgyvendinti UAB „Sol4Heat“, kurie sukūrė šio projekto koncepciją, ir vykdo jo įgyvendinimo techninę priežiūrą. Generalinis projekto rangovas  – UAB „Pincis“. 

Atsipirks per dvejus metus

Projektas startavo  vasario mėn., vos patvirtinus finansines investicijas. Visa pagrindinė reikiama įranga operatyviai gauta, šiuo metu vykdomi montažo darbai. 

Iki investicijos patvirtinimo jau buvo atlikta nemaža dalis paruošiamojo darbo – sukurtas ir patvirtintas techninis projektas, surinkti komerciniai pasiūlymai, pasirinkti rangovai, sudarytos preliminarios sutartys. 

„Tai leido nedelsiant pradėti jo įgyvendinimą ir kartu pagreitinti investicinę grąžą – projektą planuojame užbaigti iki šių metų liepos mėn., o naują šildymo sezoną jau pradėti šildantis atgautąja energija“, – sakė Audrius. 

Pasak jo, projektas padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą ir mažinti poveikį aplinkai, kas noriai finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, tačiau kadangi esame antrinis energijos vartotojas – garo energiją ne gaminame patys degindami kurą, o perkame, į paramą pretenduoti negalėjome. 

„Vis dėlto atlikę skaičiavimus, nusprendėme investuoti patys, nes šis projektas per metus leidžia mums sutaupyti apie 100 tūkst. eurų. Investicijos atsipirks labai greitai, maždaug per dvejus metus“, – akcentavo Audrius. 

Kitas žingsnis – garus išnaudoti vėsinimui

Užbaigus projektą kitas žingsnis bus – išnaudoti energiją, kurios negali panaudoti šildymui vasarą. 

„Žiemą beveik 100 proc. energijos galime panaudoti šildymui, o vasarą to padaryti negalime. Turime planą šiltuoju periodu nukreipti energiją patalpoms vėsinti, nes vasarą tam prireikia nemažai elektros energijos. Tai greičiausiai bus mūsų tolimesnis projektas“, – reziumavo Audrius.