Mokslo ir technologijų pasaulis

Erdvėlaivių su saulės burėmis flotilė galėtų užstoti asteroidams Saulės radiaciją ir taip pakeisti jų keliavimo kryptį, siūlo prancūzų mokslininkas.

Toks planas galėtų padėti šiek tiek pakeisti Apofio, kuris 2036 metų balandžio 13 dieną atsidurs šiek tiek per arti Žemės, orbitą. Tačiau ekspertai jau anksčiau įspėjo, kad bet kokie bandymai nukreipti šį kosminį kūną gali tik pabloginti padėtį, rašo tinklalapis SPACE.com.

Preliminari koncepcijos idėja pristatyta saulės burėms – erdvėlaiviams, kuriuos varo į burę krentanti Saulės šviesa – skirtame simpoziume, vykusiame Niujorko miesto technologijos koledže. „Apofis yra puikus taikinys tokiai misijai pradėti. Jis ne per arti ir ne per toli“, – teigė Nacionalinio kosmoso tyrimų centro inžinierius Jean-Yvesas Prado iš Prancūzijos.

Grupė saulės burių galėtų pakeisti asteroido kryptį, eliminuodama taip vadinamąjį Jarkovskio efektą – reiškinį, kurį prieš šimtmetį apibūdino rusų inžinierius I. O. Jarkovskis. Šis efektas pasireiškia tuomet, kai Saulė labiau įšildo į ją atsuktą asteroido pusę. Tuomet jo artimojoje pusėje išspinduliuojama daugiau šiluminės radiacijos, o tai sukuria nedidelę varomąją jėgą ir nežymiai pakeičia judesio kiekį.

„Iš tikrųjų tai labai nedidelis efektas, kuris neveikia labai mažų asteroidų, nes temperatūrų skirtumas būtų labai nežymus, taigi tokia būtų ir varomoji jėga. Tai taip pat netaikoma labai dideliems asteroidams, nes jie per sunkūs“, – aiškino J. Y. Prado.

Tačiau į patį svorio skalės vidurį patenkančiam Apofiui efektas galėtų reikšti daug. Siūlomos misijos metu iš specialaus, plazmos varikliu varomo modulio būtų išskleistos keturios 200 kilogramų svorio saulės burės. Plazma varomą variklį iki šiol naudojo NASA zondai „Deep Space 1“ ir „Dawn“.

Išskleistos saulės burės pakibtų kelių kilometrų aukštyje virš asteroido ir formuotųsi pagal komandas, siunčiamas iš modulio. Tiesioginio ryšio tarp Žemės ir atskirų burių nebūtų, siūlo J. Y. Prado.

Ankstesniuose NASA atliktuose galimo asteroido nukreipimo metodų vertinimuose saulės burės įvertintos pakankamai gerai, mat tai jau prieinama ir nelabai sudėtinga technologija.

Tačiau kiek anksčiau rusų pateiktas siūlymas asteroidą pastumti sulaukė skeptiškų vertinimų, iš dalies dėl to, kad bet koks sprendimas galėtų pabloginti padėtį, mat Apofio tiksli judėjimo trajektorija nėra visiškai aiški.

NASA mokslininkai apskaičiavo, kad egzistuoja viena galimybė iš 250 tūkst., jog 2036 metais Apofis susidurs su Žeme. Tuomet jis prie planetos priartės per 29,5 tūkst. kilometrų atstumą. Antrą kartą asteroidas pro Žemę praskris 2068 metais. Tuomet susidūrimo galimybė lygi vienai iš 333 tūkst.

Nepaisant to, ar saulės burės bus panaudotos apsaugant Žemę nuo asteroidų, technologijos šalininkai džiaugiasi padaryta pažanga. Šių metų liepą japonų erdvėlaivis „Ikaros“ tapo pirmuoju, išskleidusiu saulės burę ir sėkmingai ja varomas keliavo po kosmosą.

Projektą „CubeSail“ kitąmet pradėti numatantys britai ketina naudoti saulės bures kosmoso šiukšlėms į Žemę nuleisti.