Valiutų rinka grįžta į 1990-uosius. Ką reiškia naujos JAV finansinės sankcijos prieš Rusijos (ir ne tik) kompanijas
|
Dolerio kursas valiutų keityklose RF vakar siekė ir 200 rublių
Taigi, OFAC įtraukė į sankcijų sąrašą Maskvos biržą, Nacionalinį kliringo centrą (NKC) ir Nacionalinį vertybinių popierių depozitoriumą (NVPD). Žinyba taip pat pateikė išleido operacijų su Maskvos birža, NVPD ir NKC nutraukimo licenciją iki rugpjūčio 13 dienos. Kita licencija nustatoma analogiška galutinė pasitraukimo iš šių vertybinių popierių data. Maskvos birža iš karto pranešė apie tai, kad dėl sankcijų prekyba doleriu ir euru nuo birželio 13 dienos nutraukiama. Bankai sureagavo nedelsdami: kai kuriuose dolerio kursas siekė 200 rublių. Kilo problemos su lėšų pervedimu per mokėjimo sistemas, dirbančias su užsienio šalimis. Taip Unistream puslapyje iš pradžių beveik neliko šalių, kur galima atlikti pervedimus, išskyrus Tadžikistaną ir Baltarusią, paskui šalių sąrašas grįžo (į jį, beje, neseniai buvo įtrauktas Kipras ir Graikija), tačiau bandant pervesti lėšas į Serbiją, neliko sumos nurodymo rubliais. Taip pat buvo problemų perkant kriptovaliutą už rublius. Gali būti, šiandien panika atslūgs ir kursas nurims. Kai tik taps suprantamas naujas rublio kursas, veikiausiai grįš ir perlaidų galimybė. Juo labiau, kad CB gan operatyviai išleido pranešimą spaudai, kuriame išdėstė:
Trumpiau tariant: dolerius ir eurus bus galima įsigyti tiek grynaisiais, tiek negrynaisias, kaip ir anksčiau. Dabar tiesiog nebus įmanoma jų įsigyti biržoje — tik per bankus, nes į nebiržinę rinką eiliniam gyventojui patekti gan sudėtinga.
„Marža bus didesnė, kaip ir bankų pelnai. Ne veltui jie savo metu priešinosi valiutų prekybos biržos atsiradimui“, — sako ekonomistas Sergejus Petrovas. Jo nuomone, sankcijos Masnvos biržai jokių ypatingų sukrėtimų neatneš. „Įdomu, bet biržos panašiems įvykiams ėmė rengtis dar prieš metus — ypač po to, kai sankcijos buvo pritaikytos Sankt Peterburgo biržai. Panašūs dalykai siaubingi, kai vyksta netikėtai, o kai to tikimasi, ne taip baisu: svarbiausia — neturėti didelės atviros valiutos pozicijos“, — sako jis. Kalbant apie sankcijas NVPD, tai teoriškai, jeigu jie turi kokius nors popierius užsienio depozitoriumuose, jie gali būti užšaldyti. „Bet po 2022 metų tokius popierius laikytų tik idiotas, o idiotų tokiose įstaigose įprastai nebūna“, — priduria jis. Kitas reikalas, kad valiutų rinka grįžta „atgal, į 90-uosius“, pažymi ekonomistas Sergejus Romančiukas, kai elektroninės prekybos su centriniu kliringu nebuvo.
Kinija — svarbiausiaRomančiukas ne veltui kreipia dėmesį į juanį — Petrovo nuomone, būtent nuo Kinijos pozicijos dabar labai daug kas priklauso. Ir tai aktualu ne tiek gyventojams, kiek Rusijos galimybėms pirkti importines prekes — tiek kariniais tikslais, tiek ir plataus vartojimo prekes, o taip pat rusiškų energijos išteklių eksportui. Reikalas tas, kad tarp pakliuvusių į sankcijų sąrašą juridinių asmenų yra Promsvvjazbank, Vnešekonombank, Sberbank ir VTB biurai Kinijoje ir Indijoje. Jie buvo vieni iš nedaugelio skyrių, per kuriuos eksportuotojai ir importuotojai galėjo atlikti finansines operacijas tarp Rusijos ir Kinijos su Indija. Didžiausia prekių apyvarta, suprantama, vyko su Kinija ir būtent todėl šios sankcijos gerokai rimtesnės, nei sankcijos Maskvos biržai, NVPD ir NKC, mano Petrovas. „Su atsiskaitymais ir taip negerai. Taip negerai, kad mūsų CB nenoromis sutiko leisti atsiskaitymus kriptovaliuta ir kitus aplinkinius kelius. O filialuose, kuriems dabar pritaikytos sankcijos, mano pažįstamų tose aplinkose žiniomis, pastaruoju metu buvo klientų antplūdis“, — sako jis. Petrovo nuomone, naujomis sąlygomis pirmaklasiai Kinijos bankai veikiausiai, „vengs jų kaip velnias kryžiaus“. Bet, jis mano, kad Kinijoje gali būti tiesiog įsteigti bankai — „atpirkimo ožiai“, kurie nedelsdami pateks po visomis įmanomomis sankcijomis, bet užtikrins atsiskaitymą išskirtinai tarp Rusijos ir Kinijos kompanijų. „Tai bus kažkas panašaus į SSRS laikų sovzagranbankus, o ar tai bus Kinijos ar Rusijos juridiniai asmenys ar dar kitokios formos — priklauso nuo Kinijos teisenos“, — spėja jis. Atsiskaitymai gali būti ir rubliais, ir juaniais. „Iš principo, galia atsiskaityti tiesiog vekseliais, kurie bus užtikrinti ar juaniais, ar fiziniu auksu, ar grynaisiais doleriais“, — prielaidas daro Petrovas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pernai metų antros pusės prekių apyvarta su Kinija subalansuota, tai gali būti geriausia išeitis — su kitomis šalimis tą atlikti sudėtingiau, mano Petrovas. Kur kas rimčiau tai, kad naujos sankcijos pritaikytos pačioms kompanijoms, bendradarbiavusioms su rusiškomis kompanijomis, kurioms sankcijos jau buvo pritaikytos. Tarp jų daugiausiai — iš Kinijos, nors sąraše netrūksta ir Turkijos, JAE ir ES šalių kompanijų. Įdomu, kad kai kurių šių kompanijų savininkų pavardės rusiškos — akivaizdu, kad tai kompanijos, specialiai sukurtos apeiti sankcijas. Beje, sankcijos pritaikytos ir Vladimiro Potanino fondas Lichtenšteine. Ir čia, Kinijoje jau pasirengė ir sukūrė firmų tarpininkių tinklą su „zic-pirmininkais“, kurios ir toliau prekiaus su Rusija, mano Petrovas. „Žinoma, pirmaeiliai gamintojai gali pabijoti su jais turėti reikalų, tačiau tie, kieno produkcija į Europą ir JAV neina, visai gali pastatyti ant Rusijos. Iš pradžių dar tiekimas gali būti stabtelėti, kainos išaugti, tačiau tas visada vyksta kai įvedamos naujos sankcijos“, — sako Petrovas. Bet visa tai, eksperto nuomone — iki pirmo parodomojo kokios nors stambios Kinijos kompanijos „plakimo“. Jis primena kompanijos ZTE likimą, kuriai Google kadaise uždarė prieigą prie savo tarnybų — ir kompanija iš pirmojo ešelono nusirito iki trečiarūšio gamintojo. „O štai su Huawei to padaryti nepavyko: už jos pečių stovėjo Kinijos komunistų partijos pinigai, už kuriuos kompanija sukūrė analogiškas nuosavas tarnybas. Kai kurių kokybė netgi geresnė, vienintelė problema, kurios Huawei lig šiol nepavyko išspręsti — nuotraukų jos telefonų kameromis kokybė“, — sako Petrovas.
„Aš manu, kad kažkas panašaus nutiks jau artimiausius metu, po kelių mėnesių. Pavyzdžiui, rudenį prieš prezidento rinkimus JAV — tai bus geras žingsnis Bidenui. Ir nuo to, ar Kinija ryšis priešintis ar pasitrauks šonan, priklausys ir tai, kiek Rusija gali tikėtis iš Kinijos“, — sako Petrovas. Gali būti, Kinijos kompanijos pasidalins į dirbančias su Vakarais ir dirbsiančias su Rusija. „Pirmarūšės kompanijos ir toliau užkariaus Vakarų rinkas, o antrarūšės, kurioms ir šiaip jos nešviečia, specializuosis į Rusiją“, — sako jis. Tai paaiškės, jau po 2–3 mėnesių, prognozuoja jis. „Jeigu pirmaklasės kompanijos nustos dirbti su Rusiją, vadinasi, viskas vyksta pagal tokį scenarijų“, — mano jis. „Juo labiau, kad toks variantas naudingas visiems: antrarūšės kompanijos galės savo produkciją pardavinėti tokiomis kainomis, kokiomis pirmaklasiai gamintojai savo produkciją pardavinėja Vakaruose. Taip gėris sukuria dar didesnį gėrį“, — juokiasi Petrovas. Ir kiti lydintieji.Kinijai dar tik reikės apsispręsti, o štai sankcijų sąrašais užsiimantys amerikiečiai valdininkai jau seniai išmoko pataikyti į taikinį. Tarp kompanijų, kurioms pritaikytos sankcijos, ne tik prietaisų ir mašinų gamintojos ar mokslo tyrimų institutai, kurių produkciją aiškiai naudojama kariniais tikslais, bet ir chemijos, ir netgi stiklo optikos įmonės. Beje, išspręsta intriga, ar Microsoft leis palaikyti savo produkciją naudotojams Rusijoje — fiziniams asmenims. Neleis — į Rusiją uždrausta tiekti PĮ ir IT sprendimus, įskaitant ir debesų kompiuterijos paslaugas. Intriga tebelieka, kas bus su VPN, tačiau galima viltis, kad šis klausimas bus išspręstas — vargu ar JAV administracija panorės atkirsti rusus nuo informacijos iš užsienio. Sankcijos pakerta ir Rusijos galimybes prekiauti suskystintomis dujomis: sankcijos pritaikytos praktiškai visiems padaliniams, dirbantiems Novateko projekte „Arktik SPG“, „Gazpromo“ investicijų padaliniams, dujų tanklaiviams. Laivų statytojai, laivų remontuotojai ir laivybos kompanijos sankcijų sąraše užima solidžią vietą — tad, galima tikėtis, kad sankcijos smogs ir šešėliniam tanklaivių laivynui.
Tai lemia kelios priežastys. Tai ir ilgainiui išsprendžiami grynai biurokratiniai trukdžiai, ir įgyjamas Rusijos karo mašinos funkcionavimo ir jos santykio su civiliniais mechanizmais supratimas. Bet svarbiausia, ką ne kartą minėjo stebėtojai: Vakarai aiškiai nenori Rusijos kolapso. Europoje tai susijęs su draugiškomis nuotaikomis Rusijos valdžios ir politikų atžvilgiu, JAV — su branduolinės eskalacijos baime. O štai lėtas Rusijos ekonomikos gesimas, jos grįžimas į 90-uosius, ar ir 80-ųjų galą, su atitinkamu finalu — tai, panašu, laikoma geriausia išeitimi. Kaip bebūtų, toks laipsniškas vis griežtesnių sankcijų įvedimas ir vis griežtesnė jų vykdymo kontrolė veda būtent prie to. Kaip bebūtų juokinga, bet panašu, Rusijos ir Vakarų politikai nori vieno ir to paties — Rusijos grįžimo į SSRS. Tik vieni svajoja istoriją pakeisti, o antri — ją pakartoti. T. Rybkova
▲
| ||||||
| ||||||