Mokslo ir technologijų pasaulis

Tokijas yra pasirengęs žengti dar toliau.

Japonija prieš Rusiją atidaro „antrąjį frontą“, tikina Dmitrijus Rojus, „haqqin.az“ autorius.

Japonijos premjeras baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eis į Rytus. „Šiandien tai Ukraina, rytoj tai gali būti Rytų Azija“, – sakė Fumio Kishida, Taikos viršūnių susitikime Šveicarijoje.

Rusijos ir Japonijos santykiams, taip pat Maskvos ir Tokijo dialogui dabar – viskas. Ilgam laikui. Abiejų šalių santykiai yra žemiausiame taške tiek politikoje, tiek ekonomikoje. Ir trumpalaikėje perspektyvoje nėra nė menkiausios galimybės juos pagerinti.

Pažymėtina, kad Kishidos pareiškimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Japonijos užsienio reikalų ministrė Kamikawa Yoko pareiškė, kad Japonija prisijungs prie JAV sprendimo įvesti sankcijas daugiau nei 300 firmų ir asmenų šalyse, įskaitant Kiniją, Pietų Afriką ir Turkiją, už pagalbą Rusijai kare prieš Ukrainą.

Be to, pasak jos, Tokijas yra pasirengęs žengti dar toliau, į sankcijų sąrašus įtraukdamas Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Indijos, Uzbekistano ir Kazachstano firmas – toks sąrašas jau rengiamas Tokijuje.

Kyjivas apskritai yra gana toli nuo Tokijo ir Seulo. O nuo 2022 metų pavasario iki 2023 metų rudens Japonijos bendradarbiavimas su Ukraina buvo apribotas iki 12 milijardų dolerių per dvejus metus finansinės ir humanitarinės pagalbos forma. Tačiau Maskvos gabumai iš tikrųjų neriboja gebėjimo ugdyti priešininkus.

Iš pradžių Japonijai buvo neramu dėl žinios, kad Rusija ketina paspartinti karinį-techninį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja, padėdama jai plėtoti raketų, kosmoso ir karinio jūrų laivyno programas. Tai lėmė tai, kad 2023 metų pabaigoje ministras pirmininkas Kishida, kalbėdamas parlamente, ištarė gana įprastas frazes, kad Tokijas „tebėra visiškai įsipareigojęs“ deryboms dėl to, ką Japonija vadina šiaurinėmis teritorijomis – Japonijoje aukščiausi pareigūnai kasmet apie tai kalba keletą kartų, bet jis taip pat pridūrė, kad jo vyriausybės parama Ukrainai yra „nepajudinama“.

Į šį Maskvos pareiškimą Dmitrijus Medvedevas atsakė jam būdingu būdu: „Mums nerūpi „japonų jausmai“ dėl vadinamųjų „šiaurinių teritorijų“. Tai ne „ginčijamos teritorijos“, o Rusijos. O kaip į tokį pareiškimą turėtų reaguoti japonai?

Natūralu, kad po to visos durys dialogui ir diplomatiniams manevrams Tokijuje buvo laikomos uždarytomis, o japonai aiškiai pasirinko Ukrainos pusę, net jei dėl to patyrė ekonominę žalą. Ir jei jie artimiausiu metu ketina pakeisti savo poziciją, tai tik griežtinimo kryptimi. Kitaip pasielgti jiems neleidžia Bušido kodeksas.