Lietuvą užgriuvo alinantis karštis. Geriausi būdai. Kaip gelbėtis nuo karščio
|
©cottonbro studio (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/woman-in-brown-sleeveless-top-looking-at-electric-fans-8102631/ Jau keliolika metų Europą ir Lietuvą užklumpa ankstesnius rekordus mušančios ir rimtą pavojų mūsų sveikatai keliančios karščio bangos. Tai pajutome pastarosiomis dienomis, atėjus karščio bangai. Europoje pamažu ateina intensyvių karščių laikotarpis, kai oro temperatūra siekia nuo 30 iki 40 laipsnių karščio. Patarimas: per vasaros karščius rekomenduojama likti patalpose su oro kondicionieriumi, dažnai gerti skysčius ir vengti ilgų pasivaikščiojimų lauke, kad išvengtumėte su karščiu susijusių ligų. Taip pat reikėtų vengti gėrimų su kofeinu, alkoholiu ir cukrumi, nes pakilus temperatūrai jie gali padidinti dehidrataciją. Taip pat reikėtų kuo mažiau valgyti sunkaus maisto. Patariama dėvėti šviesius, laisvus drabužius, kurie skatina oro cirkuliaciją ir prakaito garavimą, o tai padeda vėsinti kūną.
Meteorologai ragina žmones likti patalpose su oro kondicionieriumi, dažnai gerti skysčius ir vengti ilgų pasivaikščiojimų lauke, kad išvengtumėte su karščiu susijusių ligų. Tačiau patalpų vėsinimas kai kuriems yra prabanga. Gydytojai papasakojo kaip gelbėtis nuo karščio be kondicionieriaus, rašo „Forbes“. Pagrindinės sveikatos specialistų rekomendacijos – vengti gėrimų su kofeinu, alkoholiu ir cukrumi, nes esant aukštai oro temperatūrai jie gali padidinti dehidrataciją, o tai gali sukelti labai rimtų pasekmių. Pasak George Washingtono universiteto (JAV) medicinos mokslų daktaro Leigh Frame, taip pat reikėtų kuo mažiau valgyti sunkaus maisto, nes virškinimas padidina kūno gaminamą šilumą. Priešingai, kad ir kaip keistai tai skambėtų, aštrus maistas gali padėti, nes sukelia prakaitavimą, o tai vėsina organizmą. „AmeriCares“ (JAV ne pelno siekianti orgaanizacija) gydytojas Prabu Selvamas pataria dėvėti šviesius, laisvus drabužius, kurie skatina oro cirkuliaciją ir prakaito garavimą, o tai padeda vėsinti kūną. Žmonės taip pat turėtų atkreipti į vartojamus vaistus, kurie gali padidinti dehidrataciją, pavyzdžiui, diuretikus ir kai kuriuos vaistus nuo kraujospūdžio, kurie daugeliui yra būtini, bet per vasaros karščius tampa rizikos veiksniais. Ilgalaikis karščių poveikis gali sukelti karščio stresą, kai organizmo sistema nebesugeba reguliuoti kūno temperatūros. Karščio stresas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems antsvorio ir širdies ir kraujagyslių ligų. Jo simptomai gali greitai išsivystyti į šilumos smūgį, išsekimą ir karščio bėrimą, kurie yra pavojingi gyvybei. | ||||||
| ||||||
