Mokslo ir technologijų pasaulis

Putinas gali išbandyti, ar NATO pasiruošusi rizikuoti Trečiuoju pasauliniu karu ir reaguoti į mažo miesto vienoje iš Baltijos šalių okupaciją.

Rusijos prezidentui karas Ukrainoje yra tarsi frontas konflikte su Vakarais. Dėl to Maskva nusitaikys į NATO šalis, ypač Estiją ar Latviją. Apie tai rašo „Foreign Affairs“.

Anot Putinui artimų žmonių, jam invazija į Ukrainą yra tarsi frontas konflikte su Vakarais. Sėkmės mūšio lauke Kremliaus lyderiui gali nepakakti. Norėdamas nugalėti „tikruosius priešus“ Briuselyje ir Vašingtone, jis gali jausti, kad reikia pulti NATO narę.

Rusijos elitas mano, kad labiausiai tikėtini taikiniai būtų Estija ir Latvija, nes šiose Baltijos šalyse gyvena daug rusų.

Žiniasklaida pranešė, kad Maskva gali vykdyti „pažįstamą žaidimą“, kai FSB pareigūnai priverčia vienos iš dviejų šalių rusakalbius gyventojus paskelbti „neonacių valdžios“ vykdomą priespaudą ir Kremliaus pagalbos poreikį.

Atsakydamos į tai, Rusijos pajėgos kirs sieną ir perims savivaldybių kontrolę bet Latvijos ar Estijos rytinėje dalyje.

Pagrindinis taikinys – Estijos miestas Narva, kur vyrauja rusakalbiai gyventojai. Okupacija kels rimtą iššūkį NATO, kurios principas yra tas, kad užpuolimas prieš vieną narę yra puolimas prieš visas. Taip, užimdamas Narvą Putinas išbandytų, ar Aljansas tikrai pasirengęs rizikuoti Trečiuoju pasauliniu karu dėl kelių kvadratinių kilometrų pasienyje su Rusijos Federacija.

Rusijos elitas mano, kad NATO neatsakys Rusijai, nes Vakarai yra pavargę ir susiskaldę. Jie įsitikinę, kad Aljanso šalys neva nesusivienys ginti užpultos šalies.