Mokslo ir technologijų pasaulis

Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2024 metų planą, didieji Lietuvos ežerai, tvenkinys Mažeikių rajone ir Nemuno upė Šilutės rajone liepos mėnesį buvo įžuvinti tūkstančiais paaugintų šamų jauniklių. Šiais metais, sėkmingai atlikus šamų dirbtinio veisimo darbus, pavyko išauginti didesnį jauniklių kiekį, tad vidaus vandens telkinių ekosistemą papildė 44,3 tūkst. vnt. šamukų. Vidutinis išleistų žuvų svoris – 23 gramai.

Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2024 metų planą, didieji Lietuvos ežerai, tvenkinys Mažeikių rajone ir Nemuno upė Šilutės rajone liepos mėnesį buvo įžuvinti tūkstančiais paaugintų šamų jauniklių. Šiais metais, sėkmingai atlikus šamų dirbtinio veisimo darbus, pavyko išauginti didesnį jauniklių kiekį, tad vidaus vandens telkinių ekosistemą papildė 44,3 tūkst. vnt. šamukų. Vidutinis išleistų žuvų svoris – 23 gramai.

Šiemet gegužės mėnesį Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų ir Vakarų regiono žuvivaisos skyriuose, įsikūrusiuose Simne (Alytaus raj.) ir Rusnėje (Šilutės raj.), iš neršti pasiruošusių šamų reproduktorių buvo paimti ir apvaisinti ikrai. Po to jie patalpinti į inkubavimo aparatus. Ikrų inkubavimo laikotarpiu buvo vykdoma nuolatinė priežiūra: nepertraukiamai stebimas ikrų vystymosi procesas, matuojama vandens temperatūra ir deguonies kiekis juose.

Simno žuvivaisos skyriuje išveistomis ir paaugintomis žuvimis praturtinti Druskininkų, Molėtų, Trakų, Ignalinos, Zarasų rajonų ežerai ir Mažeikių rajone telkšantis Juodeikių tvenkinys. Į vandens telkinius išleista 19,3 tūkst. vienetų šamukų. Rusnės žuvivaisos skyriuje paaugintais šamukais sėkmingai įžuvintas Drūkšių ežeras Ignalinos rajone ir Nemuno upė Šilutės rajone. Į šiuos vandens telkinius iš viso išleista 25 tūkst. vienetų plėšriųjų žuvų jauniklių.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvos vandens telkinius jau įžuvinta virš 13,6 mln. vnt. žuvų jauniklių. Didžioji dalis vandens telkinių įžuvinti plėšriomis žuvimis: lydekomis, vėgėlėmis, sterkais ir unguriais. Taip pat šalies upės gausiai praturtintos aštriašnipiais eršketais, lašišomis, šlakiais ir margaisiais upėtakiais. Siekiant geriausių rezultatų, žuvivaisos darbai tęsiami.

Įžuvinti šalies ežerus, upes ir tvenkinius būtina ne tik dėl žvejų poreikių tenkinimo, taip saugomos ir svarbių žuvų populiacijos, užtikrinama bioįvairovė. Tokiu būdu vandens telkiniai įžuvinami visose Europos šalyse. Būtent dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių būdų palaikyti, didinti ir atkurti žuvų išteklius natūraliuose vandens telkiniuose.

Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planų sudarymo pagrindas yra mokslininkų rekomendacijos – Rekomendacijos dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metams. Vadovaujantis jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui. Planas derinamas su Aplinkos ministerija. Žuvininkystės tarnyba yra įgaliota įgyvendinti žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programas ir kasmetinius planus.