Mokslo ir technologijų pasaulis

Britų medicinos sesuo tapo pirmuoju žmogumi, kuriam, atlikus modernią neurochirurginę operaciją, pavyko eliminuoti depresiją sukėlusius neurofiziologinius veiksnius, informuoja telegraph.co.uk.

62 m. Šeila Kuk (Sheila Cook) itin sunkia depresijos forma sirgo ilgiau nei dešimtmetį. Moteris pastaruoju metu dažnai nebesugebėdavo pati net pavalgyti ar apsirengti. Medicinos seserimi dirbusią britę galiausiai ėmė kamuoti ir mintys apie savižudybę. Ji buvo priversta palikti darbą. Kad galėtų rūpintis sergančia žmona, jos sutuoktinis, fizikos mokslininkas, taip pat sustabdė savo profesinę veiklą.

Gyvenimo džiaugsmą moteriai sugrąžino Bristolio universiteto mokslininkų pritaikytas chirurginės intervencijos metodas – giluminių smegenų struktūrų stimuliacija (angl. k. - „deep brain stimulation“ - DBS). Ją, tiksliau – šio metodo modifikaciją, medikai ryžosi išmėginti, nes nebegelbėjo jokios kitos tradicinės depresiją gydyti skirtos priemonės (pvz., antidepresantai ar psichoterapija).

Giliųjų smegenų struktūrų stimuliavimo procedūros metu į pacientės smegenis buvo implantuoti plonyčių vielučių pavidalo platinos ir iridžio elektrodai. Jais iš odon įsiūto mikrosiųstuvo į smegenis siunčiami elektros impulsai – tokiu būdu stimuliuojamos pasyvios ir „raminamos“ per daug aktyvios smegenų zonos, susiję su emocijomis ir jų kontroliavimu.

Kadangi būklės pagerėjimas buvo tik laikinas, neurochirurgai nusprendė išmėginti dar vieną naują, tik 2010 m. aprobuotą intervencinį metodą – priešakinės smegenų srities cingulotomiją (angl. k. – „Anterior Cingulotomy“). Šios operacijos metu buvo atkirstos per daug dideliu aktyvumu pasižymėjusios tam tikrų smegenų zonų jungtys.

Po šių gydymo procedūrų Š.Kuk būklė pastebimai pagerėjo. Pacientė neslėpė, kad jos gyvenimas kardinaliai pasikeitė: ji vėl džiaugiasi gyvenimu – pirmąsyk per pastaruosius dešimt metų. „Gydymo efektas – tiesiog akivaizdus, - tvirtina Š.Kuk. – Mano gyvenimas pasikeitė vos per keletą savaičių. Aš vėl mėgaujuosi skaitydama knygas, atlikdama namų ruošos darbus, eidama pasivaikščioti, o svarbiausia – sugrįždama į savo šeimą.“

“Mūsų pacientai ir jų šeimų nariai dėl depresijos smarkiai kenčia, ir kartais atrodo, kad nieko nebegalima padaryti, - pasakoja vienas iš operaciją atlikusių chirurgų, Bristolio universiteto medicinos mokslų daktaras Andrea Malicija (Andrea Malizia). – Šiai moteriai pasveikti padėjo kompleksinis dviejų metodų gydymas. Esame labai dėkingi tiems pacientams ir jų artimiesiems, kurie nepaiso neviltį keliančių depresijos pasekmių ir kantriai, metai iš metų kovoja su šia sekinančia liga.“

Psichinės sveikatos problemos Š.Kuk prasidėjo maždaug prieš dešimt metų. Darbe ji ėmė jausti nerimą ir stresą, ją vis dažniau apimdavo bejėgiškumo jausmas. Moteris kreipėsi į gydytoją, jai buvo paskirtas psichoterapinis ir medikamentinis gydymas, tačiau viskas ėjo tik blogyn. Galiausiai moteriai dėl depresijos teko gultis į ligoninę. Ten nepadėjo net ir terapija elektrošoku.

Telegraph.co.uk duomenimis, bent kartą gyvenime depresija diagnozuojama kas penktam pasaulio gyventojui. Maždaug pusė jų pasveiksta per pusmetį, tačiau 10 proc. jų liga gali tęstis ir trejus metus, o daliai pacientų – ir dar ilgiau.