Mokslo ir technologijų pasaulis

Viduržemio jūra dar niekada nebuvo tokia šilta kaip dabar. Jos paviršiaus temperatūra neseniai pasiekė 28,9 laipsnio Celsijaus. Tai rodo nerimą keliančią pasaulinę tendenciją, teigia ispanų mokslininkai.

Ispanijos jūrų mokslų institutas (Institut de Ciencies del Mar) pranešė, kad praėjusią savaitę Viduržemio jūroje buvo sumuštas temperatūros rekordas. Vidutinė paros paviršiaus temperatūra buvo 28,9 °C.

Mokslininkai mano, kad Viduržemio jūros sritys yra visuotinio atšilimo epicentras. Viduržemio jūros regionas šyla apie 20 % greičiau nei kiti pasaulio regionai.

Viduržemio jūra yra rekordiškai šilta

Rugpjūčio mėnesio matavimai aiškiai rodo rekordinę jūros paviršiaus temperatūrą. Ankstesnis rekordas – 28,71 °C – užfiksuotas 2023 metų liepą. Tuomet mokslininkai rėmėsi palydovų duomenimis iš Europos Koperniko projekto.

Savo ruožtu 2003 m. rugpjūčio mėn. vidutinė paros temperatūra jūroje buvo 28,25 °C. Tai buvo rekordas, išsilaikęs dvidešimt metų iki 2023-ųjų, skaičiuoja mokslininkai.

2024 m. rugpjūčio 15 d. Egipto pakrantėje El Ariše buvo užfiksuota 31,96 °C jūros temperatūra. Kol kas šie duomenys laukia patvirtinimo.

Ispanijos jūrų mokslų instituto mokslininkai pažymi, kad temperatūra Žemės paviršiuje dvejus metus taip pat išliko „neįprastai aukšta“.

Sutrikusi pusiausvyra jūrose

Mokslininkai teigia, kad nuo pramonės eros pradžios vandenynai absorbavo 90 % šilumos, kurią sukuria žmogaus veikla.

Šiluma kaupiasi šiltnamio efektą sukeliančių dujų pavidalu, daugiausia deginant naftą, dujas ir anglį, taip pat ir iš kitų pramonės šakų.

Šiltesnių vandenynų gebėjimas sugerti anglies dioksidą yra mažesnis, o tai sukuria užburtą visuotinio atšilimo ratą.

Aukštesnė jūros temperatūra pavojinga ir jos gyventojams. Remiantis prieš metus atliktu tyrimu, paskelbtu žurnale „Global Change Biology“, karščio bangos Viduržemio jūroje (2015–2019 m.) lėmė maždaug penkiasdešimties jūrų gyvūnų rūšių išnykimą – nuo ​​koralų iki jūros ežių ir moliuskų.

IPCC klimato grupės mokslininkai teigia, kad Viduržemio jūros ekosistemos per pastaruosius 40 metų labai pasikeitė. Sumažėjo biologinė įvairovė ir atsirado naujų invazinių rūšių.

Darosi šilčiau

Visose Europos jūrose fiksuojamas žymus temperatūros kilimas. Ši tendencija stebima nuo 1870 m., o spartus atšilimas įvyko aštuntajame dešimtmetyje. Pavyzdžiui, iš palydovų gauti duomenys rodo, kad Baltijos jūra per dešimtmetį įšyla 0,40 °C.

Pasak ES klimato institucijos, Europos prisitaikymo prie klimato platformos, jūros paviršiaus temperatūra ir toliau kils, nors ir lėčiau nei atmosferos temperatūra.