Mokslo ir technologijų pasaulis

Italijos mokslininkai Andreja Rosis (Andrea Rossi) ir Sergio Fokardis (Sergio Focardi) iš Bolonos Universiteto (Bologna) teigia sukūrę šaltosios sintezės įrenginį, galintį pagaminti iki 2400 W galios energijos panaudodami tik 400 W.

Mokslininkai surengė spaudos konferenciją Bolonoje, į kurią pakvietė apie penkiasdešimt žmonių. Jų teigimu tai, kas vyksta jų įrenginyje yra nikelio ir vandenilio sintezės reakcija. Dar daugiau, mokslininkai sako, kad jų darbas yra praėjęs visus bandymus, ir jie planuoja per sekančius tris mėnesius pradėti ne tik savo įrenginio prekybą, bet ir masinę gamybą iki 2011 metų pabaigos.

Rosis ir Fokardis sako, kad susijungus nikelio ir vandenilio branduoliams, atsiranda vario branduolys ir išsiskiria didžiulis energijos kiekis. Reaktorius naudoja mažiau nei vieną gramą vandenilio ir jam pradžiai reikia 1000 W elektros energijos, kurios poreikis sumažėja iki 400 W po kelių minučių. Vykstanti reaktoriuje reakcija paverčia 292 gramus 20 ºC temperatūros vandenį į garus, esančius 101 ºC temperatūros. Vandens temperatūros pakėlimas aštuoniasdešimčia laipsnių ir vandens virtimas garais reikalauja apie 12400 W energijos. Eksperimento energijos stiprinimo koeficientas lygus 12400/400 =31. Mokslininkai įvertino, kad elektros gamybos kaina, naudojant jų reaktorių, būtų mažesnė nei 1 JAV centas už kilovatvalandę. Tai žymiai mažiau, nei gaunama iš anglies ar dujų.

Rosis ir Fokardis pateikė įrodymus, kad reakcijoje iš tiesų vyksta spinduliavimas, būdingas branduolių sintezei. Švinas naudojamas kaip skydas, kad spinduliavimas nepatektų į aplinką. Jų teigimu, radioaktyvus spinduliavimas iš karto dingsta nutraukus reakciją.

Mokslininkai aiškino, kad reaktorius pradeda veikti tik paspaudus jungiklį. Komercinis įrenginys pagamintų apie aštuonis kartus daugiau energijos nei sunaudoja, nors didesnis našumo koeficientas taip pat galimas. Keli įrenginiai gali būti sujungti į vieną grupę, ir tada būtų pasiekta didesnė galia. Mokslininkų žodžiais jie dabar turi veikiančią 1 MW jėgainę, sudarytą iš 125 modulių. Nors reaktorius pats save gali aprūpinti energija ir energijos tiekimas iš išorės gali būti nutrauktas, reaktorius geriau veikia su pastoviai tiekiama energija. Reaktorius turi būti kas šešis mėnesius užpildomas kuru.

Mokslininkai pasakė, kad vienas reaktorius veikia daugiau kaip du metus, tiekdamas garą fabrikui. Daugiau detalių jie neatskleidė.

Tačiau jų straipsnis, aprašantis eksperimentą, nebuvo priimtas spausdinti recenzuojamuose žurnaluose. Mokslininkai nutarė nepasiduoti. Jie atspausdino savo straipsnį Journal of Nuclear Physics žurnale, kurį jie patys įkūrė ir prižiūri. Žinoma, tai neprisideda prie darbo pripažinimo. Jų teigimu, straipsnis kituose žurnaluose buvo atmestas, nes nėra teorinio modelio, aiškinančio kaip reakcija veikia. Kūrėjai šito ir neneigia, tačiau vario susidarymas ir energijos perviršio pasirodymas yra akivaizdūs.

Faktas, kad Rosis ir Fokardis nutarė apie savo reaktorių papasakoti spaudos konferencijoje ir jie negali pateikti savo straipsnyje teorinio eksperimento pagrindimo, daugelį dalyvavusių žmonių vertė jaustis nepatogiai. Demonstracija nebuvo plačiai nušviesta ir žiniasklaidos priemonėse.

Rosis ir Fokardis taip pat užpildė paraišką patentui gauti, bet ir čia jie gavo neigiamą atsakymą, kuriame rašoma - „kadangi išradimas, bent iš pirmo žvilgsnio, nesutinka su žinomais fizikos dėsniais ir patvirtintomis teorijomis, jo aprašymas turėtų būti labiau detalus, kad specialistas, gerai nusimanantis dabartiniame moksle ir technologijose, galėtų pasakyti, ar tai įmanoma.“ Atsakyme taip pat paminėta, kad ne visos patente pateiktos dalys yra naujos.

Branduolio fizikas iš Italijos nacionalinio branduolio fizikos instituto Džiuzepė Levis, padėjęs suorganizuoti spaudos konferenciją, patvirtino, kad reaktorius gamina apie 12 kW energijos ir vykstanti reakcija nėra cheminės prigimties. Levis su kitais mokslininkais planuoja paruošti detalų techninį reaktoriaus aprašymą.

Rosis pasakė: „Mes praėjome fazę, kai bent kažkas mumis patikėjo. Mes pagaminsime produktą, kuris gali būti pateiktas į rinką. Rinka bus pagrindinis teisėjas, o ne teorijos, hipotezės ar spėliojimai. Jei kas turi veikiančią technologiją, jis neprivalo žmonių įtikinėti plepėdamas, jis turi pagaminti reaktorių ir jį parduoti. Taip kaip mes ir darome.“