Mokslo ir technologijų pasaulis

Kopos šiaurinio Marso poliaus srityje toli gražu nėra sustingusios ir įšalusios. Atvirkščiai – kopų smėlis čia keliauja itin dinamiškai, sparčiai keisdamas šiaurinį Marso dykumų kraštovaizdį. Žurnale „Science“ paskelbtoje publikacijoje mokslininkai teigia, kad NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, kuris Raudonąją planetą tyrinėja jau penkerius metus, nuotraukose užfiksuoti netikėti smėlio kopų reljefo pokyčiai.

Paslaptingos tamsaus smėlio kopos, užimančios Teksaso valstijai prilygstančią teritoriją, ne statiškai supa Marso šiaurinio poliaus ledo kepurę, o, bėgant metų laikams, keičia savo pavidalus. Šias atšiaurių Marso dykumų veido plastines operacijas inicijuoja anglies dvideginio dujos bei nelauktai gūsingi vėjai. Šie reiškiniai ir sukelia kraštovaizdį keičiančias smėlio lavinas, praneša naujienų agentūra AFP.

Pastebimi pokyčiai gali įvykti vos per metus, kurie Marse trunka 680 dienų ir yra beveik dvigubai ilgesni nei metai Žemėje, tvirtina tyrėjai. Viena pagrindinių pokyčius iššaukiančių priežasčių – užšalęs anglies dvideginis arba sausasis ledas, kuris vietovę dengia žiemą, tačiau vasarą įgyja dujinę būseną.

„Ši dujų cirkuliacija destabilizuoja Marso kopų smėlį, sukeldama smėlio lavinas ir sukurdama naujas ertmes, lomas ir smėlio juostas, – teigia tyrimo vadovė Kendis Hansen (Candice Hansen) iš Planetų mokslo instituto Arizonoje. – Kopų deformacijos laipsnis yra išties stebinantis.“

„Erozijos mastas per vienerius Marso metus buvo išties stebinantis. Kai kuriose vietose nuo kopų nuslinko šimtai kubinių metrų smėlio“, – pridūrė ji.

Dar viena šio reiškinio priežastis – „stipresni nei tikėtasi vėjo gūsiai“, teigiama tyrimo ataskaitoje. Manoma, kad kopomis banguojančias smėlio vilnis suformavo skirtingomis kryptimis pūtęs vėjas.

„Šiuo metu tam tikrose vietose, sezoniškai padengtose anglies dioksido šarma, vyksta įdomūs dalykai. Tai procesai, kokių nėra Žemėje“, – tvirtina vienas tyrimo autorių Alfredas Makevenas (Alfred McEwen).