Mokslo ir technologijų pasaulis

Pats rezervuaras galėtų būti „gyvenama aplinka“.

Mokslininkai teigia, kad jie pirmą kartą aptiko Marse skysto vandens po Raudonosios planetos paviršiumi.

Tyrimo išvados, paskelbtos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, gali padėti paaiškinti, kas nutiko Marso vandenynams po to, kai jie išnyko prieš tris milijardus metų.

Iki šiol planetos drėgnos eros likučiai buvo sustingę kaip amžinojo įšalo lopai planetos ašigaliuose. Tačiau, gavus šiuos naujausius duomenis, atrodo, kad nors paviršiniai vandenynai išnyko, po žeme vis dar gali egzistuoti didelis vandens kiekis.

„Mūsų apskaičiuotas skysto vandens kiekis yra didesnis nei galimai užpildęs galimus senovės Marso vandenynus“, – „The Guardian“ sakė tyrimo bendraautorius Vashanas Wrightas, San Diego okeanografijos instituto docentas.

Tyrėjai naudojo (išėjusio į pensiją) Marso „InSight Lander“ zondo surinktus duomenis apie daugiau nei tūkstantį Marso drebėjimų (Marsquakes), kad sužinotų, kas vyksta po žeme.

Išmatuodami seisminių bangų, sukėlusių šias vibracijas, greitį, tada suporuodami jį su uolienų fizikos modeliais ir gravitacijos duomenimis, mokslininkai gali nustatyti plutos sudėtį.

„Tai iš tikrųjų yra tie patys metodai, kuriuos naudojame ieškodami vandens arba naftos ir dujų Žemėje“, – BBC sakė Berklio universiteto Žemės ir planetų mokslo profesorius Michaelas Manga.

Tyrėjai teigia, kad geriausias paaiškinimas to, ką jie atrado, yra suskilusių uolienų sluoksnis, užpildytas vandeniu, palaidotas maždaug 6–12 mylių gylyje po Marso paviršiumi.

Marse kadaise tekėjo vandenynai ir upės, kaip ir Žemėje. Tačiau maždaug prieš keturis milijardus metų didžioji dalis apsauginės atmosferos išnyko. O per ateinančius šimtus milijonų metų keitėsi ir vanduo. Buvo manoma, kad didžioji jo dalis buvo prarasta kosmose. Dabar atrodo, kad didelė dalis vandens pasitraukė po žeme.

Atradimas gali pakeisti mūsų supratimą apie planetos klimato ir geologijos raidą. Tai absoliučiai daug žadanti užuomina ieškant gyvybės Raudonojoje planetoje. M. Manga mano, kad pats rezervuaras galėtų būti „gyvenama aplinka“.

„Žemėje tai tikrai tiesa –  labai giliose kasyklose randama gyvybė, o vandenyno dugne – irgi“, – sakoma M. Mangos pranešime apie darbą. „Mes neradome jokių gyvybės Marse įrodymų, bet bent jau nustatėme vietą, kuri iš esmės turėtų ją išlaikyti“.

Kalbant apie tai, ką tai reiškia žmogui, kada nors įsitvirtinančiam planetoje: nedaug. Tikriausiai vanduo yra per giliai, kad potencialūs kolonistai galėtų jį pasiekti, tačiau tegul tai nenuvertina šio atradimo reikšmės.