Mokslo ir technologijų pasaulis

Kofeino dozė yra veiksmingesnė, nei jūs manėte.

Juodos kavos privalumai:

Širdies apsauga.

Kolorado universiteto mokslininkai, ištyrę daugiau nei 15 000 žmonių mitybos ir medicininius įrašus, nustatė, kad, lyginant su negeriančiais kavos, suvartojant kiekvieną papildomą kavos puodelį per savaitę, širdies nepakankamumo rizika sumažėjo 7 proc. ir 8 % – insulto rizika.

Ekspertai mano, kad tokį poveikį lemia kavoje esantys bioaktyvūs junginiai, kurių yra daugiau nei 100. Visų pirma manoma, kad polifenoliai mažina oksidacinį stresą, kuris atsiranda, kai organizme sutrinka naudingų ir kenksmingų molekulių pusiausvyra, ir uždegimą, taip apsaugant širdį nuo pažeidimų.

Sumažina riziką susirgti 2 tipo diabetu.

2014 m. Harvardo universiteto mokslininkai peržiūrėjo 28 ankstesnius tyrimus ir nustatė, kad žmonės, kurie gėrė vieną puodelį kavos per dieną, turėjo 8% mažesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu nei jos negeriantys. Su kiekvienu išgertu kavos puodeliu ši rizika žemėjo, o tų, kurie gėrė šešis puodelius per dieną, sumažėjo 33%.

Mokslininkai teigia, kad kavoje esančios rūgštys gali turėti teigiamą poveikį cukraus kiekiui kraujyje, o didelis magnio kiekis gali suteikti papildomos apsaugos.

Gali užkirsti kelią Alzheimerio ir Parkinsono ligoms.

Kanados mokslininkai, tyrinėję šį reiškinį, 2018 m. publikuotame dokumente teigė, kad poveikį gali lemti junginiai, vadinami fenilindanais, kurie susidaro skrudinant kavos pupeles. Manoma, kad jie neleidžia kauptis baltymams, vadinamiems beta amiloidu ir proteinu tau, kurie yra toksiški smegenų ląstelėms.

Vėžio išsivystymo prevencija.

Tyrimai parodė, kad kai kurios vėžio rūšys, ypač kepenų ir gimdos vėžys, kavą geriantiems žmonėms pasireiškia rečiau. Taip pat yra įrodymų, kad šis gėrimas gali apsaugoti nuo burnos ir odos vėžio.

Pasak profesorės Clare Collins, du kavoje randami fitonutrientai, vadinami kafestoliu ir kaveoliu, yra šio poveikio priežastis. Manoma, kad kavos ir chlorogeninės rūgštys taip pat apsaugo nuo vėžio, nes neutralizuoja kenksmingas chemines medžiagas, vadinamas laisvaisiais radikalais.

Gerina nuotaiką ir saugo nuo depresijos.

Vienoje Kinijos mokslininkų apžvalgoje nustatyta, kad daugiausia kavos geriančių žmonių, kurie suvartoja 4,5 puodelio per dieną, rizika susirgti depresija buvo 24% mažesnė, palyginti su tais, kurie geria mažiau nei vieną puodelį per dieną.

Manoma, jog taip yra todėl, kad kavoje esantis kofeinas padidina neurotransmiterio, tokių kaip „laimės hormono“ dopamino, kiekį smegenyse.

Gerina svorio kontrolę.

Tyrimų duomenimis, kavoje ne tik mažai kalorijų, bet ir jai aktyvinant ruduosius riebalus, padidėja organizmo gebėjimas deginti kalorijas.

Notingemo universiteto mokslininkai laboratorijoje tyrė ruduosius riebalus, o rezultatai parodė, kad kava juos suaktyvina ir tai galiausiai gali padėti numesti svorio.

Pailgina gyvenimo trukmę.

Australijos mokslininkai daugiau nei dešimtmetį stebėjo apie 450 000 žmonių sveikatą ir kavos gėrimo įpročius ir nustatė, kad žmonės, kurie per dieną išgerdavo nuo dviejų iki trijų puodelių maltos kavos, turėjo 27 % mažesnę tikimybę per anksti mirti.

Pasak tyrimo autorių, greičiausiai už tokį poveikį atsakingas ne kofeinas, o kiti kavoje esantys junginiai, tokie kaip kofeino rūgštis ir chlorogeno rūgštis.

Sumažina galvos skausmą.

Vienoje Oksfordo universiteto apžvalgoje nustatyta, kad paracetamolio ar ibuprofeno vartojimas nuo migrenos ar įtampos galvos skausmą sumažino 25%. Tačiau žmonės, kurie kartu su kofeinu gėrė skausmą malšinančius vaistus, teigė, kad jų skausmo jutimo lygis sumažėjo per pusę.

Gera žinia tiems, kurie nemėgsta kartaus skonio: visiškai nesvarbu, ar gersite kavą juodą, ar įpilsite į ją šlakelį pieno – nauda sveikatai išliks tokia pati.