Mokslo ir technologijų pasaulis

Kovodami su klimato krize, mokslininkai siūlo milžinišką vandenyno plotą užpildyti geležimi.

Mokslininkai teigia, kad klimato krizė jau čia, todėl planeta patiria neįtikėtinas karščio bangas, sausras ir miškų gaisrus. Negana to, mokslininkai prognozuoja, kad daugės stichinių nelaimių, o aukų padaugės ne tik tarp žmonių, bet ir tarp nykstančių gyvūnų rūšių, rašo „Daily Mail“.

Vykdydami strategiją, skirtą išgelbėti Žemę nuo klimato sistemos žlugimo, mokslininkai siūlo iki 2026 metų Ramųjį vandenyną užpildyti geležimi. Technologija, vadinama „vandenyno tręšimas geležimi“ (ocean iron fertilization, OIF), apima miltelių pavidalo geležies išpylimą ant jūros paviršiaus. Manoma, kad tai padės paskatinti fitoplanktono – mažo jūros augalo, suvartojančio anglies dioksidą ir išlaikančio jį vandenyne, augimą.

Nauji kompiuteriniai modeliai rodo, kad iki 2100 m. į vandenyną kasmet išleidžiant iki dviejų milijonų tonų geležies, bus pašalinta apie 50 milijardų tonų anglies dioksido. Dėl to grupė mokslininkų siūlo iki 2026 metų geležimi padengti beveik 10 000 kvadratinių kilometrų Ramiojo vandenyno.

Planuojama Ramųj vandenyną „patręšti“ geležimi šiaurės rytuose, besitęsiančiame nuo vakarinės Šiaurės ir Pietų Amerikos pakrantės iki rytinės Azijos pakrantės ir iki Arkties. Paskirstydami geležį šiose srityse, mokslininkai gali paskatinti fitoplanktono augimą.

Itin svarbu pašalinti anglies dioksidą iš pasaulio vandenynų. Manoma, kad tai gali sušvelninti klimato kaitą, nes sumažėja į Žemės atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Duomenys rodo, kad kasmet į atmosferą išmetama apie 400 milijardų tonų anglies dioksido, o vandenynas sugeria apie 30 %. Mokslininkai tikisi, kad paskirstydami geležies sulfatą vandenyne, jie padės pasauliui apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus.

Tačiau ne visi sutinka su šia idėja. Kritikai perspėja, kad geležis gali išeikvoti maistines medžiagas jūros gyvūnijai ir sunaikinti dalį mitybos grandinės. Tačiau vienaip ar kitaip planas juda į priekį ir jo įgyvendinimas numatytas po dvejų metų.

Šiuo metu mokslininkai ieško būdų, kaip geležį paversti milteliais, kurie vėliau gali lengvai ištirpti vandenyje ir pasklisti tikslinėse vandenyno vietose. Kai geležis ištirps, ji veiks kaip fitoplanktono augimo stimuliatorius. Maistinė medžiaga padidina mažo augalo fotosintezę iki 30 kartų daugiau nei įprasta. Kai fitoplanktonas miršta, anglies dioksidas, kurį jie sugeria, taip pat nukrenta į jūros dugną ir neleidžia jam patekti į Žemės atmosferą.

Giliavandenių zonų ekspertės Lisa Levin teigimu, šis eksperimentas greičiausiai paveiks tai, ko mokslas dar nesupranta. Tyrėjai taip pat yra susirūpinę, kad geležies išleidimas į vandenyną gali sukurti „negyvas zonas“, kuriose klestėtų dumbliai, sunaudodami visą deguonį ir žudydami visą gyvybę.