Mokslo ir technologijų pasaulis

Situacija tapo kritinė.

Siekdami išvengti sankcijų už bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija, visi Turkijos bankai, išskyrus „Emlak Katılım“, nutraukė sandorius su šiomis šalimis. Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, Vakarų investicijas turintys Turkijos bankai jau nutraukė su Rusija susijusių sandorių aptarnavimą. 

Vis daugiau Rusijos verslininkų susiduria su problemomis atsiskaitydami per Turkijos bankus, o jų partneriai reikalauja naudoti alternatyvius mokėjimo būdus. Todėl Rusijos verslininkai griežtai atsisako sudaryti sandorius per Turkiją. 

Tai lėmė, kad Turkija nebėra nelegalių prekių siuntų į Rusiją centras, sako Rusijos ekonomikos analitikas Anatolijus Nesmijanas. Pasak jo, sankcijos veikia sistemiškai ir pamažu blogina Rusijos ekonominę padėtį. 

„Sankcijos yra toks dalykas, kuris veikia lėtai, neišvengiamai ir sistemingai. Dabartinis jų poveikis bet kuriuo metu atrodo nedidelis, tačiau dėl sisteminio pobūdžio atsiranda kaupiamasis efektas, kai kiekvienas naujas laikotarpis tampa blogesnis ir sunkesnis už ankstesnįjį. Anksčiau ar vėliau staiga paaiškėja, kad situacija viena ar kita kryptimi tapo kritinė, ir ši būsena atsiranda lėtai, palaipsniui, bet neišvengiamai“, – sako jis. 

Analitikas taip pat pastebi, kad Turkija nebeatlieka aktyvaus vaidmens Rusijos reikaluose. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Putinui nebeskambina, neatskrenda pas jį, o tai rodo, kad aktyvaus šalių bendravimo laikotarpis baigėsi. 

„Rožinis periodas santykiuose baigėsi, ir paaiškėjo, kad, tiesą sakant, dviejų strateginių partnerių nesieja jokie ryšiai. Tariamas „draugas“ spjovė Putinui į veidą. Beje, ši situacija atspindi visus šiandieninės Rusijos „strateginius partnerius“, nebent partneryste būtų laikoma santykiai su mafijos teritorijomis, tokiomis kaip Iranas ar Venesuela. Tačiau iš jų, kaip galima suprasti, naudos mažai“, ­– priduria jis.