Mokslo ir technologijų pasaulis

Prieš Norvegijos planus protestavo Europos Parlamentas ir aplinkosaugos organizacijos.

Organizacija „Greenpeace“ penktadienį įspėjo Norvegiją, kad jos planai atverti Arkties jūros dugną kasybai padarys „negrįžtamą“ žalą visai jūrų ekosistemai.

Skandinavijos šalis 2025 metais planuoja suteikti pirmąsias žvalgybos licencijas ir gali tapti viena iš pirmųjų pasaulio valstybių, pradėsiančių eksploatuoti jūros dugną, nepaisant aršios mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų šalių kritikos.

„Norvegijos giliavandenės kasybos Arktyje planai padarys negrįžtamą žalą biologinei įvairovei“, – teigė „Greenpeace“, paskelbusi ataskaitą „Giliavandenė kasyba Arktyje: gyviesiems turtams gresia pavojus“.

Jos teigimu, giliavandenė kasyba kels naujus pavojus mažai ištirtai ekosistemai, kuriai ir taip grasina globalinis atšilimas.

Tarp tokių jos minimų pavojų – tiesioginis jūros dugno buveinių ir organizmų pašalinimas, triukšmas ir šviesos tarša, cheminių medžiagų nuotėkio iš mašinų ir įrangos pavojus, taip pat atsitiktinis rūšių išstūmimas.

„Kasyba padarys negrįžtamą žalą šioms ekosistemoms, o įvertinti visą šio poveikio mastą, nekalbant jau apie jo kontrolę, bus neįmanoma", – sakė „Greenpeace“ tyrimų vadovė Kirsten Young.

„Norvegijos planai kelia tiesioginę grėsmę ne tik jūros dugne esančioms rūšims ir buveinėms, bet ir platesnei jūrų ekosistemai – nuo smulkiausio planktono iki didžiųjų banginių“, – sakoma jos pareiškime.

Norvegijos valdžios institucijos pabrėžia, kad svarbu nepriklausyti nuo Kinijos ar kitų autoritarinių šalių dėl naudingųjų iškasenų, būtinų atsinaujinančiųjų išteklių technologijoms.

Oslas taip pat teigia, kad žemėlapių sudarymas ir žvalgyba leis užpildyti žinių spragas.

„Pasauliniam perėjimui prie mažai anglies dioksido į aplinką išmetančios visuomenės reikės didžiulių kiekių mineralų ir metalų“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu sakė Energetikos ministerijos valstybės sekretorė Astrid Bergmal.

„Šiuo metu mineralų gavyba iš esmės sutelkta nedideliame skaičiuje šalių ar bendrovių. Tai gali lemti pažeidžiamą tiekimo situaciją, o ši yra sudėtinga, ypač turint galvoje dabartinę geopolitinę padėtį“, – sakė ji.

Kai kurie mineralai naudojami baterijų, vėjo turbinų, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų gamyboje.

Norvegija tvirtina, kad bet kokia galima kasyba bus vykdoma tik sukūrus „atsakingus ir tvarius“ metodus, o pirmuosius projektus turės iš anksto patvirtinti vyriausybė ir parlamentas.

Oslas planuoja pradėti žvalgybą 281 000 kv. kilometrų ploto, t. y. maždaug pusės Prancūzijos dydžio, zonoje Norvegijos ir Grenlandijos jūrose ir planuoja išduoti pirmuosius leidimus 2025 metų pirmoje pusėje.

Prieš Norvegijos planus protestavo Europos Parlamentas ir aplinkosaugos organizacijos, o tokios šalys kaip Prancūzija ir Jungtinė Karalystė bei dešimtys didelių bendrovių paragino paskelbti moratoriumą giliavandenei kasybai.