Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai kuria naują prietaisą, kuris galėtų pagauti antimedžiagą ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima ją tyrinėti. Mat sukurti keistąją medžiagos pusseserę sudėtinga, tačiau ją išlaikyti dar sudėtingiau.

Antimedžiaga yra tarsi veidrodinis medžiagos atspindys. Kiekviena medžiagos dalelė (pavyzdžiui, elektronas), kaip manoma, turi iš antimedžiagos susidedančią tokios pačios masės, bet priešingo krūvio antrininkę (šiuo atveju, pozitroną), rašo LiveScience.com

Tačiau problema ta, kad kiekvieną kartą, kai antimedžiaga kontaktuoja su įprasta medžiaga, šios dvi dalelės viena kitą sunaikina. Taigi bandant į bet kokią iš medžiagos susidedančią talpyklą ar butelį pagauti antimedžiagą, šie iš karto būtų sunaikinti, o kartu dingtų ir vertingas antimedžiagos pavyzdys.

Fizikas Cliffornas Surko iš Kalifornijos universiteto San Diege bando šią problemą išspręsti. Jis su kolegomis kuria, anot jų, didžiausią mažos energijos pozitronų gaudyklę – prietaisą, kuriame vienu metu esą bus galima laikyti daugiau kaip trilijoną antimedžiagos dalelių.

Šio prietaiso esmė ta, kad antimedžiagos talpyklos sienoms vietoj medžiagos naudojami magnetiniai ir elektros laukai. „Dabar bandome naujoje „daugiakamerinėje“ gaudyklėje, susidedančioje iš daugybės magnetinių butelių ir panašioje į viešbutį su daugybe kambarių, sukaupti trilijonus ar daugiau pozitronų. Kiekviename kambaryje bus dešimtys milijardų antidalelių“, – teigia C. Surko. Tyrėjai taip pat kuria būdus, kaip antidaleles atvėsinti iki ypač žemų temperatūrų. Tokiu būdu sulėtinus jų judėjimą, būtų galima jas tirti.

Mokslininkai taip pat nori didelius antidalelių debesis suspausti į didelio tankio luitus, kurie gali būti pritaikyti praktikoje. „Tada galima atsargiai plonu srautu išstumti juos iš butelio, tarsi spaudžiant dantų pastos tūbelę. Šie srautai teikia naujus būdus tirti, kaip antidalelės sąveikauja ar reaguoja su įprasta medžiaga. Jie labai naudingi bandant geriau suprasti medžiagos paviršiaus savybes“, – aiškino C. Surko.

Anot jo, kito projekto tikslas – sukurti nešiojamą antimedžiagos butelį, kurį būtų galima iš laboratorijos išsinešti į įvairias medicinines ir pramonines vietas. „Turint nešiojamą gaudyklę, labai padidėtų antimedžiagos naudojimo ir pritaikomumo galimybės“, – sakė mokslininkas.

Antimedžiaga gali atrodyti egzotiškai, tačiau jau dabar ji naudojama įvairioms technologijoms, pavyzdžiui, pozitronų emisijos (PET) skeneriuose. PET skenavimo metu, pacientui suleidžiama radioaktyvių žymėtų molekulių, kurios irdamos išskiria pozitronus. Tuomet pozitronai organizme susiduria su elektronais ir abu vieni kitus sunaikina, išskirdami du gama spindulių fotonus. Šiuos gama spindulių fotonus ir aplinka skeneris, pateikdamas trijų dimensijų atvaizdą.