Mokslo ir technologijų pasaulis

Šalis neturi teritorinių pretenzijų.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas išreiškė pasirengimą nedelsiant pasirašyti taikos sutartį su Azerbaidžanu. „Taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ne tik įmanoma, bet ir pasiekiama. Aš ir Azerbaidžano prezidentas ne kartą esame pareiškę, kad susitarta bent dėl ​​80% taikos sutarties“, – JT Generalinės Asamblėjos 79-ojoje sesijoje sakė N. Pašinianas.

Jis pabrėžė: siekdama nepraleisti istorinės progos ir išvengti aklavietės, Armėnija siūlo pasirašyti tas sutarties dalis, dėl kurių jau sutarta, ir tęsti derybas kitais klausimais. „Esame pasirengę tai padaryti dabar“, – pridūrė N. Pašinianas.

Premjeras pažymėjo, kad taikos sudarymas jau patvirtintų nuostatų pagrindu žymiai palengvins tolesnį ginčytinų klausimų sprendimą. Tarp tokių nuostatų jis įvardijo šalių diplomatinių santykių užmezgimą bei jungtinės Armėnijos ir Azerbaidžano komisijos, kuri stebės taikos sutarties įgyvendinimą, sukūrimą.

N. Pašinianas taip pat atkreipė dėmesį, kad Armėnijos Konstitucijoje nėra teritorinių pretenzijų Azerbaidžanui, o Jerevanas yra pasirengęs pateikti rašytinius to įrodymus savo tarptautiniams partneriams. Be to, Armėnijos premjeras patvirtino savo pasirengimą atverti transporto ryšius Azerbaidžanui ir Turkijai, garantuojant krovinių gabenimo, transporto ir žmonių saugumą jos teritorijoje. Kartu jis paneigė gandus, kad šių ryšių saugumą turėtų užtikrinti trečiosios šalys, sakydamas, kad Armėnija prisiims šį įsipareigojimą.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho įsiliepsnojo 2020 metų rugsėjį. Dėka kovų dalis teritorijos pateko į Azerbaidžano kontrolę, kurią 2020 metų lapkritį užtikrino paliaubų susitarimas. Nuo 2022 m. gruodžio Azerbaidžanas blokuoja Lačino koridorių – vienintelę transporto arteriją, jungiančią Karabachą su Armėnija. Saugumą šiame regione turėjusi užtikrinti Rusijos kariuomenė nusprendė į tai, kas vyksta, nesikišti.

2023 metų rugsėjį Azerbaidžano pajėgos atnaujino karo veiksmus ir visa Kalnų Karabacho teritorija pateko Baku kontrolėn. Daugiau nei 100 tūkstančių armėnų buvo priversti palikti regioną.

2022–2023 metais Armėnija ne kartą kreipėsi paramos į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), tačiau organizacija, kurioje Rusija atlieka pagrindinį vaidmenį, apsiribojo tik „susirūpinimo“ ir „užuojautos“ Armėnijai dėl situacijos pablogėjimo išraiška.

Po to ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas aštriai kritikavo KSSO, sakydamas, kad Armėnija atsidūrė „burbulinėje sąjungoje“, kuri nesuteikė jai tikros apsaugos. Jis taip pat pažymėjo, kad dvi KSSO valstybės narės teikė pagalbą Azerbaidžanui ruošiantis karinėms operacijoms Kalnų Karabache 2020 metais.

Nuo 2023 metų žiemos Armėnija nustojo dalyvauti KSSO pratybose, o vėliau atsisakė kvotos užimti vadovaujančias pareigas organizacijoje. 2024 m. vasario mėn. šalis įšaldė savo dalyvavimą KSSO, pabrėždama blėstantį pasitikėjimą organizacija.

Rugsėjo 18 d. N. Pašinianas pareiškė, kad KSSO kelia grėsmę Armėnijos saugumui, ir pažymėjo, kad Jerevanas priartėjo prie „negrįžtamo taško“ santykiuose su organizacija, kurios narys jis buvo nuo pat įkūrimo 1992 m. Premjeras pabrėžė, kad Armėnija ketina intensyvinti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, taip pat su kaimynėmis Sakartvelu ir Turkija.