Mokslo ir technologijų pasaulis

Susitarimus su Rusija apibūdino kaip „de facto neveiksmingus“.

Seimas balsavo už trijų tarptautinių susitarimų dėl ekonominio bendradarbiavimo nutraukimą su Rusija ir Baltarusija, praneša LRT.

Lietuvos sprendimas nutraukti ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija atspindi didėjantį poreikį izoliuoti šias tautas dėl saugumo problemų. Nutraukdama šiuos ryšius, Lietuva siekia sumažinti ekonominę paramą režimams, keliantiems grėsmę regiono stabilumui, ir suderinti savo politiką su platesnėmis Europos pastangomis, spaudžiant Rusiją dėl jos agresyvių veiksmų.

Lietuvos įstatymų leidėjai spalio 1 dieną pasmerkė investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Baltarusija ir Rusija bei dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Rusija. Visi trys dokumentai iš pradžių buvo pasirašyti 1999 m.

Kolega konservatorius parlamentaras Arvydas Anušauskas pridūrė, kad visi didieji investuotojai jau pasitraukė iš Rusijos, argumentuodamas, kad Lietuva dabartinėje situacijoje negali palaikyti naujų investicijų.

Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) atstovaujantis Giedrius Surplys susitarimus su Rusija apibūdino kaip „de facto neveiksmingus“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigė, kad investicijų skatinimo sutarčių denonsavimas neigiamų pasekmių neturės. Sutarčių nutraukimas įsigalios po 12 mėnesių.

„Turime kaimynę, kuri bendradarbiaudama su Rusija kelia grėsmę ne tik Lietuvos nacionaliniam saugumui, bet ir visai Europai. Todėl negali būti jokio ekonominio ar kitokio bendradarbiavimo, palaikančio šį režimą“, – sakė konservatorių Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Vilius Semeška.

Toks žingsnis žengtas po Lietuvos birželio mėnesio sprendimo atšaukti teisinės pagalbos sutartį su Rusija. Panašių veiksmų balandį ėmėsi Estija ir nutraukė atitinkamą susitarimą su Rusijos Federacija.