Mokslo ir technologijų pasaulis

Net ir regioninis atominis karas galėtų sukelti „beprecedentį“ pasaulinį atšalimą ir ne vieniems metams sumažinti kritulių kiekį, rodo JAV vyriausybei specialistų parengti kompiuteriniai modeliai. Po tokio karo netrukus greičiausiai plačiai paplistų badas ir ligos, mano ekspertai.

„National Geographic“ rašo, kad per Šaltąjį karą buvo spėliojama, jog atominis karas tarp dviejų supervalstybių – JAV ir buvusios Sovietų Sąjungos – lemtų „atominę žiemą“. Pagal šį scenarijų, šimtai atominių sprogimų būtų įžiebę didžiulius gaisrus, kurių dūmai ir pelenai būtų ištisoms savaitėms užtemdę saulę, taip pat pavojingai būtų pakilusi radiacija. Didelė dalis žmonijos galiausiai būtų išmirusi nuo bado ir ligų.

Šiuo metu vienintelė supervalstybė yra JAV, tačiau atominis karas lieka užtektinai realia grėsme, pavyzdžiui, tarp besivystančių Indijos ir Pakistano, rašo „National Geographic“.

Kad nustatytų regioninio atominio konflikto poveikį klimatui, mokslininkai iš kosminės agentūros NASA bei kitų JAV institucijų modeliavo karą, kuriame būtų numesta šimtas Hirošimos kalibro bombų, kurių kiekvienos sprogimo galia lygi 15 tūkst. tonų trotilo – tai prilygsta apie 0,03 proc. dabartinio atominio arsenalo pasaulyje.

Tyrėjai prognozuoja, kad šitaip sukelti gaisrai į viršutinį troposferos (žemiausią Žemės atmosferos) sluoksnį pasiųstų apie 5 mln. tonų suodžių. NASA klimato modeliuose ši anglis absorbuotų saulės šilumą ir – kaip karšto oro balionas – greitai pakiltų į dar aukštesnį sluoksnį, iš kurio pasišalintų gerokai lėčiau.

Pasaulinis atšalimas, sukeltas šių anglies debesų, nebūtų toks katastrofiškas kaip dviejų supervalstybių sukelta „atominė žiema“, tačiau „poveikis vis tiek būtų vertinamas kaip lemiantis beprecedentį klimato pokytį“, spaudos konferencijoje nurodė fizikos tyrimų mokslininkas Luke'as Omanas.

Šiuo metu Žemėje ilguoju laikotarpiu fiksuojamas šilimas. Tačiau po regioninio atominio karo vidutinė temperatūra pasaulyje dvejiems ar trejiems metams kristų apie 1,25 laipsnio Celsijaus, rodo sukurti modeliai.

Kraštutiniu atveju tropikai, Europa, Azija ir Aliaska atšaltų nuo 3 iki 4 laipsnių, o kai kurios Arkties ir Antarktidos sritys dėl pasikeitusių vėjų ir vandenyno srovių šiek tiek atšiltų, mano mokslininkai. Po dešimties metų vidutinė temperatūra pasaulyje tebebūtų 0,9 laipsnio žemesnė nei prieš atominį karą, teigia tyrėjai. Šiuo periodu Žemėje įsigalėtų ir alkis.

„Mūsų rezultatai sufleruoja, kad žemės ūkis galėtų būti smarkiai paveiktas, ypač teritorijose, kurioms būdingos vėlyvo pavasario ir ankstyvo rudens šalnos“, – teigė NASA dirbantis L. Omanas. „Pavyzdžiai, panašūs į javų derliaus žlugimą bei užkratus, kurie sekė po Tamboros išsiveržimo 1815 metais, galėtų paplisti plačiai ir laikytis kelerius metus“, – pridūrė jis. Indonezijoje išsiveržęs vulkanas lėmė „metus be vasaros“, per kuriuos plito užkratai ir kilo neramumai.

Visi pasikeitimai taip pat pakreiptų cirkuliaciją tropikų atmosferoje, sumažindami drėgmės kiekį pasaulyje dešimtadaliu – tai truktų nuo vienerių iki ketverių metų, nurodė mokslininkai. Net ir po septynerių metų, pasaulinis kritulių vidurkis būtų 5 proc. mažesnis nei prieš atominį konfliktą, rodo modeliai.

Michael'as Mills'as, Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Kolorado valstijoje tyrėjas aptiko, kad smarkiai susilpnėtų ozono sluoksnis ir Žemės paviršių pasiektų daugiau aplinkai ir žmonėms kenksmingos radiacijos. „Pagrindinė žinia iš mūsų darbo ta, kad net ir regioninis atominis konfliktas turėtų globalias pasekmes“, – sakė L. Omanas.