Mokslo ir technologijų pasaulis

Mobilieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai – be šių prietaisų daugelis tikriausiai neįsivaizduoja savęs, savo darbo ar namų. Mums jie praverčia, tačiau kur keliauja tada, kai nebeveikia, tampa nebereikalingais rakandais?

Dažnai jie pasiekia besivystančias šalis, atsiduria jų sąvartynuose, o tada nenaudojamus prietaisus čiumpa vaikai, išmontuoja juos iki smulkiausių detalių, ieško juose brangesnių ar bent jau parduodamų metalų. O tai kenkia sveikatai: daugelyje prietaisų yra cheminių medžiagų, galinčių pakenkti vaikų vystymuisi ar sukelti mirtiną ligą.

Elektroninių atliekų skaičius kasmet auga. Elektroninės atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų visoje Europos Sąjungoje (ES): kasmet jų atsiranda daugiau nei 8–9 mln. tonų. ES šalių ataskaitos rodo, jog tik 33 proc. visų elektroninių atliekų tinkamai surenkamos ir apdorojamos.

Remiantis dabartiniais reikalavimais, kiekviena ES priklausanti šalis turėtų surinkti po 4 kilogramus elektroninių atliekų žmogui. Kai kurios šalys šį normatyvą yra viršijusios, o kitoms iki jo įvykdymo – dar toli.

Praėjusių metų birželio pabaigoje vokietis Karlas-Haincas Florencas (Karl-Heinz Florenz) pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma, jog kiekviena ES šalis surinktų ir perdirbtų 85 proc. jos teritorijoje susidarančių atliekų Nors tai ir sunkus, tačiau realistiškas ir labai svarbus uždavinys, kurį bus siekiama įvykdyti per ateinančius šešerius metus.

Įstatymo iniciatorius tvirtino, jog „Europa netenka daug naudingųjų metalų, nes elektroninės atliekos iš žemyno dažnai iškeliauja nelegaliai“. Jis pateikė pavyzdį: 1 mln. mobiliųjų telefonų yra 250 kg sidabro, 24 kg aukso, 9 kg paladžio, 9 tonos vario.

Tarp siūlymų yra ir europinių standartų, kaip surinkti, laikyti ir perdirbti atliekas, sukūrimas. Dabartinė padėtis liudija, jog kiekviena šalis turi atskirus kokybės standartus ir veikia remdamasi tik jais – dėl to elektroninės atliekos kiekvienoje šalyje tvarkomos vis kitaip.

Be to, Karlas-Haincas Florencas tvirtino, jog šiuo metu labai dideli kiekiai atliekų iš Europos išgabenami nelegaliai, prisidengus labdara besivystančioms šalims. Dėl to siūlomi kriterijai, kurie muitininkams padės atskirti elektronines atliekas nuo naudotų, tačiau vis dar veikiančių prietaisų. Tai esą turėtų padėti muitinės pareigūnams kontroliuoti eksportuotojus.

O elektroninių prietaisų vartotojai, aišku, gali ir toliau elektronines atliekas mesti prie tam skirtų konteinerių. Tačiau ne visi nori vargintis, jei veikti nustojo koks nors mažas prietaisas – mobilusis telefonas, ar skustuvas. Siūloma, jog už šiuos prietaisus, nuneštus į parduotuvę, būtų grąžinama dalis prekės kainos – depozitas.

Vaizdo siužetą rasite spustelėję šią nuorodą