Mokslo ir technologijų pasaulis

Nevyriausybinės organizacijos pateikė pasiūlymus taršiausio sektoriaus – transporto dekarbonizacijai.

Viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pateikė pasiūlymus Seimo aplinkos apsaugos komitete, kaip sumažinti orą teršiančių bei klimato kaitą greitinančių automobilių su vidaus degimo varikliu įsigalėjimą Lietuvoje, pasitelkiant reguliacines ir mokestines priemones.

„Per pastaruosius kelis dešimtmečius transporto sektorius labai reikšmingai išaugo. Šiuo metu Lietuvos keliuose yra daugiau nei 2 milijonai transporto priemonių, iš kurių apie 1,7 mln. – lengvieji automobiliai. Dėl to labai reikšmingai augo ir naftos produktų naudojimas, o transporto sektorius tapo daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetančiu sektoriumi“, –  sako VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis beveik trečdalis Lietuvos ŠESD yra iš transporto priemonių. Be to, daugiau nei pusė visų azoto oksidų, sukeliančių nemažai sveikatos problemų gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, išmetimų yra susiję su vidaus degimo variklį turinčiomis transporto priemonės. Kadangi Lietuva nesugeba šios taršos sumažinti, Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą.

Siūlymuose – keistis viešajam sektoriui

Trečiadienį D. Tracevičius Seimo aplinkos apsaugos komitete pristatė nevyriausybinių organizacijų poziciją atspindinčią ataskaitą su pasiūlymais sparčiai transporto dekarbonizacijai. Pirmi žingsniai kurių būtų galima imtis – keisti reguliacinę aplinką. Siūloma reikšmingai apriboti vartotojams itin daug kainuojančių ir prie dekarbonizacijos neprisidedančių pirmos kartos biodegalų, kurie yra gaminami iš maistinių žaliavų, tokių kaip rapsai ir kviečiai, ką jau spėjo padaryti nemažai ES valstybių. 

Antra, viešasis sektorius turėtų rodyti pavyzdį pereinant prie elektromobilių. Jau po kelių metų naujos viešojo sektoriaus įstaigų įsigyjamos transporto priemonės galėtų būti varomos nebe iškastiniu kuru. Praeitą savaitę nuskambėjęs didžiulis Valstybinių miškų urėdijos perėjimas prie elektromobiliu yra gera to iliustracija.

Kad elektromobilius būtų patogu ir pigu naudoti, visos degalinės privalėtų įrengti įkrovimo stoteles, o gyventojai, kraunantys elektromobilius namuose, – gauti už tai finansines paskatas iš naftos degalų pardavėjų, kaip tą dabar gauna biodegalų pardavėjai.

Europos šalys jau imasi priemonių 

„Dauguma Europos Sąjungos valstybių jau dabar turi reikšmingus automobilių registracijos ir kasmetinius mokesčius.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose užregistruoti galingą ir taršų dyzelinį automobilį su 177 g CO₂/km kainuotų daugiau nei 33 000 eurų, o Lietuvoje – mažiau nei 200 eurų.

Dėl tokio sąlyginai aukšto registracijos mokesčio taršiems automobiliams pernai Nyderlanduose iš naujų registruotų lengvųjų automobilių tik kiek daugiau nei 1 proc. buvo dyzeliniai, tuo tarpu elektrinių dalis sudarė net 31 proc.“,  – teigia D. Tracevičius.

Kasmetinių automobilių mokesčių srityje išsiskiria Danija, kurioje yra sudaryta viena iš palankiausių mokestinių aplinkų elektromobiliams lyginant su automobiliais, turinčiais vidaus degimo variklį: skirtumas per 10 metų laikotarpiu gali siekti apie 15 tūkstančių eurų. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas teigia, kad daug atgarsio visuomenėje sulaukiantys automobilių mokesčiai turėtų būti su palankiais pereinamaisiais laikotarpiais, ypač asmenims iš pažeidžiamų socialinių grupių.

Papildomos lėšos – asmenims provincijoje

Nuo kitų metų Lietuvoje bus pradėta taikyti CO₂ dedamoji iškastiniam kurui – tai yra platesnė visos ES mastu planuojamos įgyvendinti antrosios apyvartinių taršos leidimų sistemos skirtos pastatams ir transportui dalis. Vienas iš esminių elementų – surinktas lėšas po to panaudoti taip, kad būtų užtikrintas socialinis teisingumas.

Pavyzdžiui, Austrijoje, surinktos lėšos yra paskirstomos lygiai visiems gyventojams, priklausomai nuo viešojo transporto situacijos jų gyvenamojoje vietovėje. Pilnametis Vienos gyventojas gali tikėtis per metus gauti 145 eurus, o gyventojas provincijoje, kur viešojo transporto situacija gerokai prastesnė – net 290 eurų. Toks ar panašus Socialinio klimato fondo lėšų paskirstymas Lietuvoje leistų asmenis, kurie nenaudoja transporto su iškastiniu kuru, net gauti papildomas kasmetines pajamas.

Miestiečiai kenčia nuo automobilių teršalų

Lietuvos miestuose gyvena daugiau nei 68 proc. visų gyventojų. Čia  ir susidaro dauguma transporto priemonių taršos. Ją suvaldyti savivaldybės gali naudoti daugybę mokestinių priemonių: automobilių parkavimo mokesčius, mažos taršos zonos mokesčius taršioms transporto priemonėms, spūsčių mokesčius.

Surinktos lėšos tuomet gali būti panaudotos įsigyti elektrinius autobusus ir padaryti viešąjį transportą nemokamą bei išplėsti dviračių takus. Geruoju pavyzdžiu galėtų būti laikomas Londonas, iš esmės visą miestą paskelbęs mažos taršos zona ir per pastaruosius kelis metus taršą azoto oksidais sumažinęs daugiau nei 20 proc., o centrinėje dalyje, kurioje taikomas ir spūsčių mokestis – net virš 50 proc. 

Tai itin aktualu būtų Vilniaus gyventojams ir verslams, kuriems oro taršos sukeliamų sveikatos problemų gydymo kaštai ir praleistos darbo dienos, pagal nepriklausomo tyrimų instituto „CE Delft“ 2018 m. paskaičiavimus, kainavo apie 750 mln. eurų, o pritaikius infliaciją, paskaičiavus darbo užmokesčio padidėjimą ir vilniečių skaičiaus augimą – daugiau nei milijardą eurų per metus.

Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovo Domanto Tracevičiaus, Lietuva turi puikias galimybes dekarbonizuoti transporto sektorių ir stipriai sumažinti daug sveikatai kainuojančią oro taršą. Jo nuomone, daug kur viešasis transportas gali tapti nemokamu, o tinkamai paskirstytas Socialinis klimato fondas užtikrintų, kad transporto transformacija asmenims iš socialiai pažeidžiamų grupių ar gyvenantiems regionuose būtų naudinga.

Su ataskaita ir pasiūlymais galima susipažinti čia.

Ataskaita parengta įgyvendinant projektą ŽALINK – „Žaliosios ambicijos link: tikslinių grupių mobilizavimas siekiant plataus palaikymo ambicingoms Žaliojo kurso iniciatyvoms“. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Projektą įgyvendina Vartotojų aljansas, VšĮ „Žiedinė ekonomika“, Vystomojo bendradarbiavimo platforma.