Mokslo ir technologijų pasaulis

2024 metų rugsėjį Rusija ir jos sąjungininkės padarė keletą garsių pareiškimų, kuriuose ne kartą minima branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė.

Nors Rusijos branduolinių ginklų šou Vakaruose dažniausiai vertinamas kaip blefas, daugelis Vakarų ekspertų perspėja, kad Maskva kalba rimtai.

Kaip „Laisvės radijui“ sako Jungtinių Tautų (JT) Nusiginklavimo studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Podvigas, Rusijos sukeltas branduolinis karas Europoje mažai tikėtinas. Tačiau jei taip atsitiktų, rezultatas būtų pražūtingas.

Rugsėjo 25 d., Rusijos Saugumo Tarybos posėdyje, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasiūlė pakeisti Rusijos branduolinių ginklų naudojimo doktriną, teigdamas, kad branduoliniai smūgiai galimi net ir tuo atveju, jei Rusijos teritorija atakuojama tolimojo nuotolio Vakarų ginklais.

Jo pavyzdžiu pasekė Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka, kuris rugsėjo 27 dieną pareiškė esąs pasirengęs panaudoti savo šalies teritorijoje dislokuotą branduolinį ginklą „NATO atakos“ atveju.

Podvigas pabrėžia, kad kol kas nėra įrodymų, kad Rusija iš tikrųjų galėtų panaudoti branduolinį ginklą. Jis primena, kad dauguma branduolinių galvučių ir raketų yra nukreiptos į JAV, tačiau kelios yra nukreiptos ir į Europą.

„Jei įvyks didelio masto ataka ar net bus paleistos tik kelios rusiškos raketos, nėra garantijos, kad visos jos bus numuštos“, – perspėja Podvigas.

Remdamasis šaltiniais, leidinys „Financial Times“ 2024 metų gegužę rašė, kad NATO narės gali mobilizuoti tik 5 % oro gynybos įrangos, skirtos apsaugoti Aljanso nares Vidurio ir Rytų Europoje nuo didelio masto atakos.

Manoma, kad Rusija savo arsenale turi 1700 branduolinių galvučių ir daugiau nei 500 raketų, kurias per kelias minutes galima paleisti iš bunkerių, povandeninių laivų, orlaivių ir mobiliųjų vežėjų.

Žinant apie galimo branduolinio karo grėsmę, kai kuriose Europos sostinėse buvo išsaugoti ir prižiūrėti Šaltojo karo metu pastatyti bunkeriai.

Tęsinys kitame puslapyje:

Tačiau Podvigas pabrėžia, kad tikros branduolinės atakos atveju gyventojams neužtektų laiko jų pasiekti. Jo skaičiavimais, iš Rusijos paleista branduolinė raketa tikslą Centrinėje Europoje pasiektų vos per 10 minučių.

JAV sukūrė palydovų tinklą, galintį akimirksniu nustatyti paleistos branduolinės raketos kursą, tačiau vargu ar pavyks apsaugoti Europą.

„JAV turi įvairias perspėjimo sistemas, bet abejoju, ar JAV nedelsdama perduotų informaciją savo sąjungininkams Europoje“, – sakė Podvigas.

Keli interaktyvūs modeliai apskaičiavo Rusijos branduolinių ginklų galią. Pavyzdžiui, vos viena raketa „Topol-M“, aprūpinta branduoline galvute, sprogimo momentu gali sukurti vieno kilometro skersmens ugnies rutulį, kuris sudegins bet ką savo kelyje.

Sprogimas tęsis dar 7 kilometrus, smarkiai nudegindamas civilius ir siųsdamas smūgines bangas, kurios sugriaus pastatus. Spinduliuotė apnuodys vandenį ir orą.

Šiandien vienintelė patikima atgrasymo priemonė yra Vakarų sukauptų branduolinių ginklų griaunamasis potencialas ir prieštaringai vertinama atsakomųjų branduolinių smūgių į priešo teritoriją sistema, kol ore vis dar yra priešo paleista branduolinė raketa.

Nepaisant didėjančios įtampos tarp Rusijos ir Vakarų, Podvigas pabrėžia, kad iki branduolinės apokalipsės dar toli.

„Tikiu, kad pamatysime dar kelis eskalavimo taškus, kol branduolinis karas taps realia galimybe“, – prognozuoja mokslininkas.