Mokslo ir technologijų pasaulis

Šią savaitę paskelbta akcija „Interneto savaitė 2011“ siekiama atkreipti dėmesį į e. įgūdžių svarbą ir specialistų trūkumą. Viena didžiausių pastarojo meto problemų – vis didėjantis informacijos ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumas.

Neoficialiai kalbama, kad paslaugų centrus Lietuvoje įkūrusios ir kuriančios kompanijos „Barclays“, CSC, „Western Union“ bei IBM rinkoje pakėlė IRT specialistų atlyginimus apie 30 proc., dėl to susidarė jų trūkumas.

Lietuvos informacinių ir telekomunikacijų technologijų įmonių asociacija „Infobalt“ š. m. sausį–vasarį atliko IRT specialistų poreikio tyrimą Lietuvoje. Jo rezultatai rodo, kad nuo 2014 m. vietoj dabartinių 3 000 aukštosios mokyklos kasmet parengs tik 2 000 IRT specialistų. 2020 m. šis skaičius gali sumažėti iki 1 500.

Žmogiškaisiais ištekliais besiremiantis IRT sektorius, kurio darbuotojai sukuria tris kartus daugiau pridėtinės vertės nei vidutinis statistinis darbuotojas Lietuvoje, tiek kiti, ypač paslaugų sektoriai, rizikuoja tapti mažiau konkurencingi.

Padėties anaiptol negerina ir demografinė padėtis – vyrauja tendencija, kad geri specialistai išvyksta dirbti į užsienį, be to, mažėja gimstamumas, tad nieko nedarant IRT specialistų tik mažės.

Andrius Plečkaitis, informacijos technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos asociacijos „Infobalt“ Inovacijų vadovas, sakė, kad problemą būtų galima spręsti visos šalies mastu bendraujant su moksleiviais ir skatinant juos rinktis su IT susijusias profesijas.

„IT specialisto profesija jaunimui yra mažiau patraukli ir prestižinė nei teisininko ar verslo vadybos specialisto, tačiau reikia pabrėžti, kad IT specialistai gali dirbti nepriklausomai nuo geografinės padėties. Reiktų įvertinti galimybes, kad kuo daugiau Europai reikalingų IT specialistų dirbtų Lietuvoje“, – Alfa.lt sakė „Infobalt“ atstovas.

„Kad specialistai neišvažiuotų į užsienį, reikia sukurti geresnes sąlygas čia, Lietuvoje. Tą siečiau su užsienio investuotojų atėjimu į Lietuvą. Kai ateina tokie investuotojai kaip „Barclays“, trumpalaikėje perspektyvoje atsiranda įtampų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai vertiname kaip teigiamą reiškinį – sukuriamos darbo vietos, keliama jų kvalifikacija, suteikiama galimybė specialistams dirbti pasaulinėse bendrovėse neišvykstant iš Lietuvos“, – aiškina A. Plečkaitis.

Paklaustas, kaip gerai Lietuvoje parengiami šie specialistai, „Infobalt“ atstovas šypteli ir sako, jog visada norėtųsi, kad būtų dar geriau.

„Šis dalykas irgi sprendžiamas. Vyksta IT praktikos projektas, kurio metu 8 universitetai ir kolegijos kartu su 8 verslo bendrovėmis ieško būdų, kaip patobulinti praktikos sistemą. Vienas iš šio projekto rezultatų bus virtuali praktikų birža, kur vienoje vietoje susitiks studentai ir darbdaviai“, – pasakojo A. Plečkaitis.

Tikimasi, kad šis projektas realybėje pradės veikti nuo kitų metų pavasario.

Kalbėdamas apie specialistų rengimo kokybę Mindaugas Glodas, „Microsoft“ padalinio Lietuvoje vadovas, sakė, kad jis yra atliktos aukštojo mokslo reformos šalininkas. Universitetai akivaizdžiai sunerimo dėl savo ateities ir pradėjo gyventi konkurencinėje aplinkoje.

„Viena, kas man kelia nerimą, yra tai, kad ministerija viską paliko nuspręsti laisvai rinkai. Tas žmogus, kuris šiandien mokosi mokykloje, dar nežino, kad studijuoti IT gali būti įdomu ir naudinga. Tyrimai rodo, kad Europoje netrukus trūks maždaug 700 tūkst. IT specialistų. Kodėl jie negalėtų būti lietuviai ir dirbti Lietuvoje?“ – retoriškai klausė M. Glodas.

Tarptautinės tyrimų kompanijos IDC duomenimis, 2015 m. Europoje teliks vos 10 proc. darbo vietų, kuriose nereikės e. įgūdžių. Taip teigė daugiau nei 6 000 apklaustų Europos įmonių vadovų. Nepaisant to, kad pernai ekonominius sunkumus išgyvenančioje Europoje nedarbo lygis pasiekė rekordines aukštumas (per 22 mln. bedarbių), laisvų IT specialistų darbo vietų skaičius nuolat didėja. Šiuo metu ES šalyse trūksta daugiau nei 300 tūkst. kvalifikuotų IT specialistų. IDC prognozėmis, 2015 m. laisvų darbo vietų skaičius IT srityje sieks jau 700 tūkst.

„Manyčiau, kad universitetai turėtų susirūpinti ir pakeisti pačią mokymo praktiką. Užsienyje yra tokia praktika, kai derinamos IT ir, sakykime, medicinos ar chemijos žinios, tad specialistas išeina perengtas dirbti ne vienoje srityje. Pas mus aukštąsias mokyklas baigia grynai vien tik IT specialistai“, – apie IRT specialistų parengimą atsiliepė „Microsoft“ Lietuvos padalinio vadovas.