Mokslo ir technologijų pasaulis

Pasitelkęs savo sukurtą kainos nustatymo formulę, astrofizikas Gregas Laflinas (Greg Laughlin) pamėgino nustatyti planetų pinigines vertes. Kaip praneša dailymail.co.uk, Kalifornijos-Santa Cruz universiteto (JAV) mokslininkas galutinį skaičių gavo įvertinęs planetos amžių, dydį, temperatūrą, masę ir kitus statistinius duomenis. Mokslininko teigimu, Žemė iš visų planetų – pati brangiausia ir kainuoja 12 tūkst. trilijonų (12 kvadrilijonų) litų.

G.Laflino „buhalterine“ metodika įvertintas Marsas tekainuoja vos 40,5 tūkst. litų, o Venera neverta nė 4 centų. Planeta Gilese 581 c ilgą laiką mokslininkų buvo laikoma panašiausia į Žemę, tačiau pagal G. Lauflino formulę planeta kainuoja tik 403 litus.

„Visada maniau, kad sąvoka „į Žemę panaši, tinkama gyventi planeta“ yra per daug neaiški, todėl man reikėjo mato, pagal kurį galėčiau žinoti planetos vertę, – aiškino mokslininkas. – Tai būdas įvertinti, kaip stipriai turėčiau apsidžiaugti viena ar kita planeta.“

Profesorius G. Lauflinas planetų kainoms nustatyti naudojo duomenis, gautus NASA erdvėlaivio „Kepler“. Erdvėlaivis į orbitą buvo išsiųstas prieš dvejus metus, o po metų profesorius nusprendė nustatyti „Kepler“ atrastų Žemės tipo planetų vertes. Kuo planeta senesnė, tuo ji yra labiau subrendusi. Tada vertinama masė ir, jei planeta yra panašaus dydžio kaip Žemė, ji tinkama palaikyti gyvybei. G. Lauflinas taip pat vertino energijos, kurią sukuria planeta, kiekį ir temperatūrą.

1235 atrastų planetų kainos nėra didelės dėl ekstremalių klimato sąlygų.

Profesoriaus teigimu, planetas, kurios kainuoja 242 mln. litų ir daugiau, studijuoti yra prasminga, tačiau pigesnės nevertos dėmesio.

Išsamesnės informacijos rasite pokalbyje su metodikos autoriumi.