Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai nusprendė sugriauti populiariausius mitus apie kosmosą, taip pat apie dangaus kūnus, kurie visiškai nėra tokie, kokius įsivaizdavome.

Saulė geltona

Astronomai tvirtina, kad mūsų Saulė yra ne ryškiai geltona, o žalia. Faktas yra tas, kad žvaigždės temperatūrą lemia jos skleidžiamas spalvų spektras. Kiekviena spalva turi savo bangos ilgį, o astronomai matuoja šiuos bangos ilgius, kad nustatytų, kiek karšta žvaigždė. Vėsesnės žvaigždės atrodo raudonos. Karščiausios žvaigždės atrodo mėlynos.

Saulė skleidžia didžiąją dalį savo energijos bangų ilgiais, artimais žaliai spalvai. Tačiau kadangi ji skleidžia ir kitus bangos ilgius, visos šios spalvos yra sumaišytos, o žmogaus akis šį mišinį suvokia kaip baltą. Taip bus, jei pažvelgsite į Saulę iš Tarptautinės kosminės stoties.

Saulė iš Žemės atrodo geltona, nes mūsų planetos atmosfera labai gerai išsklaido mėlyną šviesą. Kai visos mėlynos bangos išnyksta, visos kitos spalvos susilieja į geltoną.

Astronomai teigia, kad jei Saulė būtų tikrai geltona, jos temperatūra nukristų maždaug 800 °C. Tada Saulės sistemos gyventojų zona gerokai sumažėtų, o Žemė užšaltų.

Žvaigždės dega

Mokslas mums sako, kad Saulė yra labai karšta, bet iš tikrųjų ji nedega. Nes degimas yra cheminė deguonies reakcija su kuru. Saulė, kaip ir dauguma kitų žvaigždžių, yra dujų rutulys, sudarytas iš vandenilio ir helio. Šiame dujų rutulyje nėra daug deguonies.

Vietoj to, žvaigždės veikia kaip milžiniškas branduolinis reaktorius, nuolat degindamos vandenilio atomus, kad šerdyje susidarytų helis. Dėl šio proceso išsiskiria didžiulis energijos kiekis, todėl Saulė atrodo lyg „degtų“.

Sprogimai erdvėje

Taip, visi filmuose rodomi sprogimai kosminėje erdvėje tėra fikcija.

Nes kosminėje erdvėje nėra oro. Nėra oro, reiškia nėra deguonies. O be deguonies, kaip jau žinote, nėra ugnies.

Neįmanoma suskaičiuoti žvaigždžių danguje

Gali atrodyti, kad naktiniame danguje yra per daug žvaigždžių, kad jas būtų galima suskaičiuoti. Bet iš tikrųjų galima.

Mokslininkai iš jau atliko visą darbą už jus. Pagal „Yale Bright Star“ katalogą, yra 9110 žvaigždžių, kurias galima pamatyti iš Žemės plika akimi.

Per asteroidų juostą skristi neįmanoma

Iš filmų susidaro įspūdis, kad norint perskristi asteroidų juostą reikia būti labai patyrusiu pilotu. Bet tai netiesa.

Faktas yra tas, kad asteroidų juosta iš tikrųjų nėra ištisinis kliūčių ruožas. Jame yra trilijonai uolienų, kurių dydis svyruoja nuo kosminių dulkių iki ketvirtadalio mėnulio.

Apie 100 000 objektų juostoje yra daugiau nei 1 km pločio, tačiau atstumai tarp jų didžiuliai. Kosminės uolienos yra išsibarsčiusios milijonus kilometrų viena nuo kitos. Erdvėlaivio susidūrimas su vienu iš jų praktiškai neįmanomas.

Žmonių kūnai sprogsta erdvėje

Dar viena Holivudo fantastika – žmonių kūnai kosmose sprogsta.

Mokslininkai teigia, kad mūsų kūnai greičiau ištins, bet nesprogs. Jūsų kraujyje esančio azoto tūris padvigubės.

Bet tai žmogaus nenužudys, greičiau tai bus deguonies trūkumas. Po 15 sekundžių buvimo kosmose žmogaus smegenys nustos gauti pakankamai deguonies per kraują.

Dar po dviejų minučių organai vienas po kito nustos funkcionuoti, o tada ištiks mirtis.

Kosmosas yra šalta vieta

Kosmosas žmonėms atrodo neįtikėtinai šalta vieta, tačiau iš tikrųjų taip toli gražu nėra. Pasak mokslininkų, erdvėje iš viso nėra temperatūros.

Faktas yra tas, kad temperatūrą lemia dalelių judėjimo greitis ir jų turimos energijos kiekis. Tikrame erdvės vakuume nėra dalelių, kurios galėtų judėti. Štai kodėl vakuumas neturi temperatūros.

Žinoma, kosmosas nėra tobulas vakuumas. Jame vis dar yra dalelių ir spinduliuotės, kurios gamina šilumą. Kai kurie kosmoso regionai iš tiesų yra labai karšti, pavyzdžiui, erdvė aplink žvaigždes.

Tačiau kuo toliau nuo žvaigždžių, tuo labiau išsibarsčiusios dalelės, todėl šios erdvės sritys yra gana vėsios. Kai kuriuose tankiuose dujų debesyse gali būti iki –263 °C.

Merkurijus yra karščiausia planeta

Merkurijus yra arčiausiai Saulės esanti planeta. Tačiau stebėtina, kad ji nėra pati karščiausia. Bet temperatūra jame tikrai ekstremali.

Dieną jo paviršiaus temperatūra siekia 430 °C, o naktį nukrenta iki –180 °C.

Tačiau pragariškai karšta Saulės sistemos planeta yra Venera. Merkurijaus problema yra ta, kad jame nėra atmosferos, kuri išlaikytų visą šilumą. Tačiau Venera turi labai tankią atmosferą, kuri planetoje sukuria šiltnamio efektą.

Tai paverčia Venerą karštu pragaru, kurio paviršiaus temperatūra yra apie 475 °C.

Planetos sukasi aplink Saulę

Planetos nesisuka aplink Saulę. Visi mūsų Saulės sistemos objektai yra pusiausvyroje. Ir nors Saulė yra masyviausias objektas Saulės sistemoje, kitos planetos irgi dalyvauja šiame gravitaciniame virvės traukime.

Vietoj to, kad suktųsi aplink Saulę, planetos sukasi aplink centrinį tašką tarp jų ir mūsų žvaigždės. Šis taškas vadinamas baricentru.

Žemei šis baricentras yra taip arti Saulės šerdies, kad nėra jokio ypatingo skirtumo. Tačiau Jupiteriui šis taškas yra nutolęs apie 55 000 km nuo Saulės paviršiaus. Taigi, dujų milžinas ir Saulė sukasi vienas apie kitą.

Žemė yra sfera

Iš kosmoso Žemė atrodo apvali, tačiau iš tikrųjų ji yra netaisyklingos formos elipsoidas, o tiksliau – geoidas. Prie pusiaujo ji yra išgaubta dėl išcentrinės jėgos, kurią sukelia mūsų planetos sukimasis.

Dėl to Žemė ties pusiauju yra platesnė nei ties ašigaliais maždaug 43 km. Dėl šios priežasties gravitacija ties pusauju yra šiek tiek silpnesnė, todėl erdvėlaivį lengviau paleisti iš pusiaujo regionų nei iš ašigalių.

Erdvėje nėra garso

„Kosmose niekas neišgirs tavo riksmo…“ grėsmingai įspėjama filmų franšizėje „Svetimas“ (Alien), ir tai tiesa, bet iki tam tikro taško. Garsui sklisti reikalinga terpė, tačiau erdvėje molekulės yra taip toli viena nuo kitos, kad garsai beveik iš karto išnyksta.

Visos supernovos užgęsta anksčiau, nei jas galima išgirsti. Tačiau kai kuriose erdvės vietose yra daug dalelių, pro kurias gali prasiskverbti garsas. Pavyzdžiui, karštų dujų debesis aplink juodąją skylę Persėjo galaktikų spiečiaus centre. Jame tiek daug dujų, kad girdisi pati juodoji skylė.