„Tapsime dramatiškų, visuomenę keičiančių pertvarkų liudininkais“
|
©https://www.recraft.ai/invite/H8FEz1qUZ8 DI: distopija ar utopija? Silicio slėnio legendos manifesto santrauka.
I dalisNe kartą mačiau, kaip technologijos keičia mūsų pasaulį. Ankstesnės technologijų platformos išplėtė žmogaus galimybes, bet žmogaus intelekto esmės fundamentaliai nepakeitė. Jos išplėtė mūsų įtakos sferą, bet nepadaugino mūsų proto.
DI stiprina ir daugina žmogaus smegenų galimybes, panašiai, kaip garo varikliai kažkada sustiprino raumenų jėgą. Iki variklių energijai gauti naudojome maistą ir naudojome ją darbe. Varikliai suteikė mums galimybę pasinaudoti išoriniais energijos šaltiniais, tokiais kaip anglis ir nafta, kas sukėlė našumo revoliuciją ir pertvarkė visuomenę. DI gali tapti intelektiniu variklių atitikmeniu, suteikiančiu beveik neribotas protinių gebėjimų plėtros žmonijos naudai galimybes. DI žada beprecedentės gausos ateitį. Tačiau kelias link jos gali būti sudėtingas ir trumpoje perspektyvoje netgi skausmingas. Šias problemas suminkštinti reikės gerai apgalvotos politikos. Būsimi dešimtmečiai vienas nuo kito radikaliai skirsis. Permainų tempus bus sunku numatyti, nes technologinės galimybės iš tiesų viršija žmogišką intelektą ir į visuomenę skverbiasi skirtinga sparta. Pesimistai antiutopinę ateitį piešia dviejose dalyse — ekonomikos ir socialinėje. Jie baiminasi masinio darbo vietų praradimo, ekonominės nelygybės, socialinių manipuliacijų, žmogaus veiksmų laisvės apribojimo, kūrybinių gebėjimų praradimo ir netgi egzistencinių grėsmių iš DI pusės.
Su jomis galima susitvarkyti, pasitelkus visuomeninį pasirinkimą. Negana to, realią grėsmę kelia ne „protingas DI“, o DI lenktynių pralaimėjimas „blogų žaidėjų“ naudai. Ironiška, bet šios rizikos labiausiai turėtų baimintis tie, kas bijo DI ir jo gebėjimų sugriauti demokratiją ir manipuliuoti visuomenę.
Ekonomikos antiutopijoje turtai koncentruojasi viršuje, o intelektualinis ir fizinis darbas nuvertėja. Visuotinis darbo vietų praradimas ir defliacija griauna ekonomiką ir perkamąją galią, didindami nelygybę. DI gali sukurti pasaulį, kuriame klesti nedidelis elitas, o tuo tarpu kiti susiduria su nestabilumu. Tačiau pasitelkus protingas priemones — tokias, kaip pajamų perskirstymas ar universalios (besąlygiškas) bazinės pajamos (BBP) — galime to išvengti. Kapitalizmas veikia, leidžiant demokratijai, ir turime kolektyvinę valdžią formuoti ekonominius rezultatus, jeigu išmintingai atliksime perėjimą prie DI. Atsižvelgiant į pasaulio populiacijos senėjimą ir jaunų darbuotojų skaičiaus mažėjimą, DI tampa būtinybe. Vykdydami teisingą politiką, galėtume perėjimą sušvelninti ir netgi įvesti trijų dienų darbo savaitę. Jeigu BVP augimas padidės nuo 2% iki 5% ar daugiau, tuomet lėšų pakaks sukurti „pereinamuosius fondus“, daug kuo primenančius naftos fondus, kurie prisidėjo prie tokių šalių kaip Norvegija klestėjimo. Skeptikai mano, kad DI kenkia žmonijai visuotinius stebėjimu ir manipuliacijomis. Jie baiminasi, kad DI bus naudojamas kontroliuoti informaciją, veikti rinkimus ir griauti demokratijas tikslinga propaganda ar klastabūčiais (angl. deepfake), kas trukdo sužinoti tiesą. Tačiau to bus galima išvengti. Įstatymais bus apibrėžtas DI integravimas į mūsų gyvenimą — demokratinėse šalyse tai yra kolektyvinis pasirinkimas. Pasirodžius DI, nusikalstamumas gali netgi sumažėti. Balansas gali būti pasiektas, jei gausime naudą iš DI pasiekimų, nepasiduodami apokaliptiniams vaizdiniams. Manipuliacijų baimė pagrįsta vieningo despotiško DI valdovo prielaida. Tokie nuogąstavimai yra išsigalvoti. Veikiausiai, išvysime, kad skirtingi DI tarnaus skirtingiems interesams, neleisdami valdžios konsolidavimo. O štai nerimas dėl to, kad DI priima svarbius sprendimus sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir valdymo sferose, yra pagrįstas, turint omenyje slaptus dabartinių sistemų nusistatymus. Tačiau šie nusistatymai yra žmogiškos kilmės, ir DI suteikia galimybę juos atpažinti ir ištaisyti, užtikrinant teisingesnius rezultatus.
Lieka efemeriška protingo ir piktavalio DI rizika, bet galime ją sumažinti, būdami atidūs ir laikydamiesi atitinkamų saugumo priemonių. Kritikai baiminasi, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo DI gali susilpninti žmonių kūrybingumą ir kritinį mąstymą, nes žmonės, priimdami sprendimus, kliausis mašinomis. Juos neramina kultūrinė homogenizacija dėl to, kad dirbtinio intelekto algoritmai sukuria aido kambarius. Atvirkščiai, aš regiu, kad DI išplečia mūsų kūrybingumą. Kas nors toks, kaip aš, su nuliniu muzikos talentu, gali past parašyti dainą. DI atveria naujas saviraiškos formas, išplėsdamas mūsų galimybes, o ne jas pakeisdamas. Aliarmistai įspėja, kad DI gali tapti nevaldomas ir pražudyti žmoniją.Svarbu subalansuoti šį pavojų su milžiniškais DI privalumais. Didesnė ir tiesioginė grėsmė kiltų, pralaimėjus DI lenktynes tokioms šalims, kaip Kinija. Štai čia DI tampa pavojingas žmonijai.
Jeigu autoritariniai režimai išvystys pažangius DI anksčiau už demokratines visuomenes, jie galės manipuliuoti visuomene, pakirsti demokratiją ir konsoliduoti valdžią. Ironiška, kad bijantys jog DI pakerta demokratiją, privalo dėl šios rizikos labiausiai nerimauti. Mes privalome aktyvuotis ir naudoti DI žmonijos naudai, garantuodami demokratijos vertybių triumfą.
Veikiausiai, stiprėjantis akcentas į DI nepaaiškinamumą padidins saugumą, kai DI tikslai bus suderinti su žmogiškomis vertybėmis. Manau, kad per kitą dešimtmetį pasitrauksime už panikos dėl kontrolei nepasiduodančios „juodos dėžės sistemų“ rėmų. Visgi, šios problemos sprendimui reikia skirti dėmesį DI saugumui ir etikai. Investicijų į DI saugumą reikšmė yra lemiama, ir geroka dalis universitetų tyrimų turi būti į tai nukreipta. Taip pat svarbu atminti, kad žmonija susiduria su daugybe egzistencinių rizikų — pandemijomis, asteroidų smūgiais, branduoliniu karu ir daugeliu kitų. DI — tai tik viena rizika platesniame kontekste, ir mums būtina įžvelgti kompromisą tarp šių rizikų ir potencialių privalumų, kuriuos gali suteikti DI. Nerimas dėl beprecedentės technologijų kompanijų vadovų įtakos globalioms struktūroms yra pagrįstas. Tačiau privalome pagalvoti, su kuo mums patogiau: su nerenkamais lyderiais, tokiais, kaip Si Dzinpingas, ar su technologijų kompanijų vadovais. Nors jų valdžia nėra tiesiogiai demokratiškai atsakinga, technologijų kompanijų vadovai visgi remiasi rinkos jėgomis ir visuomenės nuomone. Be to, DI plėtros demokratizacija ir pačių DI gausa valdžios koncentravimą daro menkai tikėtinu. Ėmiausi rašyti šį manifestą, siekdamas išsklaidyti antiutopinį pasaulio su DI matymą. Visų pirma, tai kognityviai tingus matymas, kuriam lengva pasiduoti, ir kurio nešiotojams neužtenka vaizduotės. Jų nuomone, mūsų laukia daugybė prarastų darbo vietų, turtuoliai taps dar turtingesni, intelektualinė patirtis, fizinis darbas ir kūryba nuvertės. Toli gražu ne taip! Atvirkščiai, DI kiekvienam planetos vaikui gali suteikti beveik nemokamus repetitorius ir beveik nemokamą gydytojų ekspertizę tiems, kam reikės. DI bus demokratizuojančia sulyginančia jėga, nes visi žmonės galės naudotis tokia pačia patirtimi. Mano vertinimu, per kitus 25 metus DI pajėgs atlikti 80％ darbo 80％ visų pareigų — gydytojų, pardavėjų, inžinierių ar žemės ūkio darbuotojų. Daugelius atvejų DI savo darbą atliks geriau ir nuosekliau. Visur, kur ši patirtis susijusi su žmogiškais rezultatais, DI gali ir pranoks žmones — ir visiškai nemokamai! DI pakeis tai, kaip aptinkame ir naudojame tokius gamtos resursus kaip litis, kobaltas, plienas ir varis, tad mūsų galimybės atrasti resursus lenkia naudojimą. Dabar problema yra ne resursų trūkumas, o ribotos mūsų galimybės juos rasti: dirbtinis intelektas pasirengęs padėti šį barjerą įveikti. Be to, DI gali padėti optimizuoti resursų naudojimą ir atrasti naujas medžiagas. Per kitus 5–10 metų žmonės kuruos DI „stažuotojus“, kas padvigubins ar patrigubins našumą. Galų gale, mes nuspręsime, kokias užduotis patikėti DI, o kokias pasilikti. DI padarys ekspertines žinias praktiškai nemokamomis, ir prekės bei paslaugos dėl to taps labiau prieinamos visiems. Pasikeis mūsų fizinis gyvenimas. Dvikojai robotai gali įvykdyti revoliuciją įvairiuose sektoriuose, nuo namų ūkio iki gamybos, išlaisvindami žmones iš nepageidaujamų darbo vietų. Po 25 metų gali atsirasti milijardas dvikojų robotų, atliekančių platų užduočių spektrą, kurį dabar atlieka žmonės.
Pasikeis ne tik fizinis mūsų gyvenimas. Greitai dauguma naudotojų prieigą prie interneto gaus per agentus, veikiančius vartotojo vardu ir suteikiančius jiems galimybę efektyviai valdyti kasdienes užduotis ir išvengti marketologų ir botų. Tai galėtų tapti puikiu išlyginančiu faktoriumi vartotojams kovoje su gerai suderintomis marketingo mašinomis, kurios stengiasi naudoti žmogaus psichiką, kad parduotų jiems prekes ar iškreiptų jų mąstymą. II dalis
DI gali įvykdyti sveikatos apsaugos revoliuciją personalizuodamas mediciną, adaptuodama gydymą individualiai genetikai, gyvenimo būdui ir aplinkai. DI gali būti naudojamas aptikti susirgimus ankstyvose stadijose, dažnai dar iki pasireiškia simptomai, dėl to galima taikyti efektyvesnius ir mažiau invazyvius gydymo metodus. DI papildys biotechnologijas kurti efektyvius ir plečiamus precizinius vaistus. Onkologas su DI gali pasiekti terabaitus tyrimų, daugiau, nei bet kuris žmogus, ir priimti labiau pagrįstus sprendimus. Beveik nemokami gydytojai su dirbtiniu intelektu gali pasiūlyti aukštos kokybės sveikatos apsaugą visame pasaulyje. Bazinės pirminės medicinos pagalbos išplėtimas, pagalba, esant lėtiniams susirgimams, specializuota pagalba ir susirgimų prevencija svarbu žmonėms, gyvenantiems besivystančiose šalyse. Beveik nemokama prieiga prie gydytojų visą parą, prieinama kiekvienam vaikui visame pasaulyje, būtų neįmanoma, jeigu sveikatos apsaugos klausimais ir toliau reikėtų remtis tik patiems. DI gali sukurti personalizuotą mokymosi patirtį, prisitaikančią prie kiekvieno besimokančiojo poreikių ir interesų. Visą parą ir be išeiginių dienų prieinami DI-dėstytojai gali padaryti aukštos kokybės išsilavinimą prieinamą visame pasaulyje, o DI-mokslininkai gali išplėsti žmonijos žinias ir padidinti atradimų greitį.
Kaip anglies ir dujų katilų modernizaciją ir pamainą, aš statyčiau ant termobranduolinių katilų, o ne naujų termobranduolinių ar atominių elektrinių statymo. Taip pat yra perspektyvūs bandymai naudoti geoterminę, saulės ir šiuolaikines akumuliatorių sistemas ekologiškai švariai elektros energijai su operatyvios kontrolės galimybe. DI gali išplėsti žmogaus galimybes, leisdamas mums spręsti sudėtingas problemas. Tai gali būti kūrybingas partneris, padedantis meno, dizaino ir inovacijų srityje, praplečiantis įvairių sričių ribas. Atsiras naujos „darbo vietos“ ir klestės kūryba. DI gali padėti sukurti teisingą visuomenę, garantuodamas teisingą sprendimų priėmimą, mažindamas išankstinį nusistatymą ir didindamas valdymo skaidrumą, gerokai pranokdamas tai, ką gali atlikti žmonės. Tai galėtų padėti išvystyti politiką, paremtą faktiniais duomenimis, gilia jų analize. Mes galėtume turėti kiekvienam piliečiui advokatus, dirbančius kiaurą parą ir be išeiginių, kas padidins profesinį potencialą ir praplės teisinių paslaugų prieinamumą. Išsilavinimo, teisės ir finansų konsultacijos nebebus aukštųjų visuomenės sluoksnių prerogatyva. Utopijoje DI galėtų perkelti visuomenės dėmesį nuo ekonominio augimo į gerovę ir savirealizaciją.
Profesijos, kurios įprastai nesusijusios su finansiniu saugumu, tokios, kaip menas, rungtyniavimas ir sportas, gali tapti pasiekiamos bet kam, juk žmonės neapriboti būtinybe uždirbti gyvenimui. Gyvenimas taps reikšmingesnis, kai išnyks 40-ies valandų darbo savaitė. Šis kelias ne be kliūčių — esamos valdžios priešinimasis, politinė baimių eksploatacija, techniniai sutrikimai, finansinė rizika, antitechnologinės nuotaikos ir negatyvus visuomenės požiūris. Tačiau aš tikiu, kad utopija, paremta dirbtiniu intelektu, pasiekiama, esant teisingam visuomenės pasirinkimui ir technologiniams pasiekimams. Per artimiausius penkis metus gyvenimas kardinaliai gal ir nepasikeis. Tačiau per 10–20 metų tapsime dramatiškų, visuomenę keičiančių pertvarkų liudininkais.
Kapitalizmui, galbūt teks vystytis. Mažėjantis tradicinio ekonominio efektyvumo poreikis leidžia prioritetą perleisti jautresniam kapitalizmui ir ekonominei lygybei. Tam tikrą tašką viršijanti nelygybė sukelia netvarką, todėl politikai privalo išspręsti šią problemą. Mes negalime tiesiog ekstrapoliuoti ekonomikos istoriją; DI gali pranokti žmogaus galimybes, dėl ko išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas taps mažiau efektyvūs. Dirbtinio intelekto ciklas bus greitesnis, nei ankstesni technologiniai pokyčiai, kas apsunkins adaptaciją. Kai ką pokyčiai gali paveikti rimčiau, nei kitus, ypač artimiausią dešimtmetį ar du, netgi jeigu visuomenė bendrai pagerės. DI hiperpersonalizuos ir, galbūt, pavers preke aukštos kokybės pramogas ir medijas, ir bet kokia meno forma kiaurą parą kovos už vartotojų dėmesį. Tikėtina, smarkiai išaugs žiniasklaidos priemonių įvairovė ir kokybė. Kitose sritys, tokiose, kaip buhalterinė apskaita, netgi jei paslaugos dėl automatizavimo atpigs, kompanijai nereikės dešimteriopai daugiau patikrinimų. Paklausa apribota normatyviniais poreikiais, o ne išlaidomis. Ten jeigu kiekvienos paslaugos kaina sumažės, bendros išlaidos gali likti ankstesnės, jeigu apimties padidėjimas atsvers žemesnes kainas. Kiekvienas sektorius ras savo lygsvarą tarp pasiūlos, paklausos ir elastingumo, kas apsunkina tikslų prognozavimą be detalios srities analizės, kuriai dabar nepakanka duomenų. Bėgant laikui, naujoji DI ekonomika įgis pusiausvyrą, kai tik kiekviename sektoriuje paklausa pasieks bendro naudojimo ir laiko asimptotę. Našumo augimas dėl DI gali sukelti defliaciją — bendro kainų lygio mažėjimą. Efektyvumo augimas esant mažesniems kaštams (pavyzdžiui, išlaidų darbo jėgai mažėjimas dėl dirbtino intelekto ir robototechnikos) ir konkurencijos sustiprėjimas gali išprovokuoti defliaciją ir darbo vietų praradimą. Tačiau ši defliacinė ekonomika meta iššūkį tokiems tradiciniams rodikliams, kaip BVP. Jeigu vartojame daugiau, bet dėl mažesnių kainų išleidžiame mažiau, BVP gerovės gali neatspindėti. BVP neturės didelės reikšmės, jeigu jis neatspindės gyvenimo lygio ir gausos augimu. Tokiems pokyčiams reikia naujų ekonomikos apskaitos priemonių. Dabar mes prilyginame BVP augimą klestėjimui — tai trūkumas. Naujoje epochoje pinigų-kreditinė politika gali būti ne tokia efektyvi. Mes renkamės: spartinti, lėtinti ar apriboti griaunančias technologijas ir spręsti, ar reikia mokėti kompensacijas nuo jų nukentėjusiems. Pokyčiai gali būti skausmingi ir tam, kad būtų priimtos teigiamos DI pusės, būtina nenuleisti akių nuo tų, ką jos užkliudo. Šios permainos sukelia rimtas problemas, tačiau jos ir suteikia galimybę per 25+ metus sukurti jautresnę visuomenę ir neribotų resursų pasaulį. Tai yra anksčiau neprieinama prabanga, tačiau dabar, tikėtina, mes galime ja pasinaudoti.
Galiu įsivaizduoti vartotojišką utopiją po daugiau, nei 25 metų, kai daugumoje regionų pasiūla nebus ribota, o defliacija iš tiesų taps palankiu vėju lygesniam vartojimui. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame būstas, energija, sveikatos apsauga, valgis ir transportas pateikiamas beveik nemokamai prie durų mašinomis. Žmonės galų gale taps „laisvi“. Aš esu technooptimistas — pasisakau už atsargiai naudojamas technologijas. Mums reikės naujai apibrėžti tai, ką reiškia būti žmogumi. Šis naujas apibrėžimas turi susitelkti ne į darbo ar našumo poreikį, į aistras, vaizduotę ir santykius, leidžiant individualiai interpretuoti žmoniją.
▲
| |||||||||
| |||||||||
