Mokslo ir technologijų pasaulis

Reikia visko iš karto.

Ukrainiečių karo ir politikos apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos komentaras.

Visai neseniai „The New York Times“ paskelbė straipsnį apie Vladimiro Zelenskio „Pergalės planą“, kuriame neva prašoma raketų „Tomahawk“. Beveik visą vakarykštę dieną atsakinėjau į klausimus, susijusius su šiomis konkrečiomis raketomis, ir abejojau, ar toks prašymas galėjo būti adresuotas Jungtinėms Valstijoms. Šiandien, po Ukrainos prezidento pranešimo, atsakinėju į klausimus, ar pakeičiau savo nuomonę, nes Volodymyras Zelenskis kaip ir patvirtino, kad toks prašymas buvo.

Tiesą sakant, Volodymyro Zelenskio kalboje neišgirdau frazės: „Taip, mes prašėme „Tomahawk“ raketų“, tačiau išgirdau, kad apie jas buvo kalbama žiniasklaidos publikacijų ir konfidencialios informacijos nutekinimo kontekste. Iš esmės tai labai skiriasi – pasakyti aiškų „taip“ ir tiesiog užsiminti

Priešingu atveju tai, ar „Pergalės plane“, kurio, žinoma, neskaičiau ir jokiu būdu negalėjau skaityti, o jei ir būčiau skaitęs, nieko nebūčiau pasakęs apie jo turinį, yra prašymas dėl šių raketų, nekeičia mano pozicijos dėl „Tomahawk“.

O dabar apie viską iš eilės.

Pirma, „Tomahawk“ yra tolimojo nuotolio ikigarsinė sparnuotoji raketa, skirta tiek taktiniams, tiek strateginiams tikslams. Jos taikinio pasiekiamumo nuotolis, esant visoms įmanomoms modifikacijoms, viršija raketinei ginkluotei taikomus eksporto reikalavimus, kurie ribojami iki 300 kilometrų. Man visada kėlė nepasitenkinimą tai, kaip mūsų žiniasklaida, išgirdusi, kad gausime vienos ar kitos modifikacijos raketinę ginkluotę, tuoj pat paskelbia jos maksimalias specifikacijas, sakydama – ji skrieja 500 kilometrų atstumu, Maskva, saugokis! Bet juk mes niekada teisėtai negausime, bent jau pagal tarptautinius raketinės ginkluotės eksporto reikalavimus, raketos, kurios nuotolis būtų didesnis nei 300 kilometrų.

Antra. „Tomahawk“ nėra nei oro, nei sausumos, o išimtinai jūrų raketa. Visi jos paleidimo įrenginiai yra povandeniniuose arba antvandeniniuose laivuose. Tai reiškia, kad jei prašome „Tomahawk“ raketų, tuo pačiu turėtume prašyti ir povandeninio laivo, pavyzdžiui, „Ohio“ klasės, arba „Arleigh Burke“ tipo eskadrinio minininko. Jei jau prašom, tai prašykim visko iš karto...

Trečia. Įsivaizduokime, kad gautume „Arleigh Burke“ tipo raketinį eskadrinį minininką su „Tomahawk“ raketų komplektu ir visiškai parengta profesionalia įgula, kaip jį įplukdyti į Juodąją jūrą per Dardanelų ir Bosforo sąsiaurius, galiojant Montrė konvencijai?

Ketvirta. Tarkime, kad nežinia iš kur Juodojoje jūroje pasirodo ir Odesos uoste prisišvartuoja nežinia iš kur atgabentas „Arleigh Burke“ tipo eskadrinis minininkas su „Tomahawk“ raketų komplektu ir visiškai parengta profesionalia įgula. Toje pačioje Odesoje, Odesos regione, kur reguliariai atskrenda balistinės raketos 9M723, X-31P, X-59/69, kamikadzės dronai, ir jau seniai nebuvo priešlaivinių raketų P-800 „Oniks“, bet jos atsiranda. Dėl to per kelias dienas iš nežinia kur atsiradęs „Arleigh Burke“ tipo raketinis eskadrinis minininkas su raketų „Tomahawk“ kovinėmis galvutėmis ir visiškai parengta profesionalia įgula atsiduria Juodosios jūros dugne.

Būtent dėl šių priežasčių, kai išgirdau, kad pasirodė toks „The New York Times“ straipsnis, negalėjau kitaip reaguoti. Kaip buvo iš tikrųjų, žino tik žmogus, dalyvavęs rengiant „Pergalės planą“ ir rekomendavęs, jei tai tiesa, į jį įtraukti tokį prašymą.

Bet, patikėkite, niekada nebūčiau sau leidęs rekomenduoti prezidentui tokio dalyko, jei turėčiau tokią galimybę. Tai profesinio orumo reikalas – nesižavėti skambiais ir įmantriais pavadinimais, nes lygiai taip pat buvo galima paprašyti raketos Minuteman III....