„Smūgis per 2 min.“ Tikra bomba! Atskleidė dezertyras. Rusijos branduolinės bazės paslaptys
|
Iš Rusijos Federacijos pabėgęs Rusijos armijos karininkas sakė, kad 2022 m. vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, branduolinių ginklų bazėje, kurioje jis tarnavo, buvo nustatyta visiška parengtis. Buvęs Rusijos armijos karininkas, tarnavęs karinėje bazėje, kurioje saugomi branduoliniai ginklai, pasakojo apie darbą slaptame objekte ir kaip Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dieną visa karinė bazėje buvo paskelbta visiška parengtis. Apie tai rašo BBC. Rusų kareivis save vadina Antonu. Jis sutiko pasikalbėti su žurnalistais slaptoje vietoje už Rusijos Federacijos ribų. Antonas buvo karininkas itin slaptame branduolinių ginklų gamybos objekte Rusijoje. Jis žurnalistams parodė dokumentus, patvirtinančius jo dalinį, laipsnį ir bazę. BBC žurnalistai pažymi, kad negali savarankiškai patikrinti visų jo aprašytų įvykių, nors ir atkartoja tuometinius Rusijos teiginius. Antonas sakė, kad praėjus trims dienoms po karių įvedimo į Ukrainos teritoriją, Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusijos branduolinės atgrasymo pajėgos buvo perkeltos į „specialų kovinės tarnybos režimą“. Antonas pasakoja, kad kovinė parengtis buvo paskelbta pirmąją karo dieną, ir teigia, kad jo dalinys buvo „užrakintas bazės viduje“. „Prieš tai turėjome tik mokymus. Tačiau tą dieną, kai prasidėjo karas, ginklai buvo visiškai paruošti. Buvome pasirengę pradėti branduolinį smūgį“, – sako buvęs karininkas. Jis pažymi, kad visas naujienas karinėje bazėje galėjo gauti tik iš televizijos ir nelabai suprato, kas vyksta. „Nelabai supratau, ką visa tai reiškia. Automatiškai vykdžiau savo pareigas. Mes nekovojome, tik saugojome branduolinius ginklus“, – pridūrė Antonas ir pridūrė, kad po dviejų ar trijų savaičių aukšta parengtis buvo atšaukta. Antono parodymai leidžia suprasti slaptą vidinį branduolinių pajėgų veikimą Rusijoje. Kariškiai retai bendrauja su žurnalistais. „Yra labai griežta atranka. Visi yra profesionalūs kariai, šauktinių nėra. Visi nuolat tikrinami melo detektoriumi. Atlyginimas daug didesnis, o kariai nesiunčiami į karą. Jie ten surengti branduolinį smūgį“, – aiškina jis. Buvęs Rusijos karininkas sako, kad gyvenimas karinėje bazėje buvo griežtai kontroliuojamas. „Mano pareigos apėmė, kad man pavaldūs kariai nesineštų telefonų į branduolinio ginklo bazę. Tai uždara visuomenė, nėra svetimų žmonių. Jei norite, kad atvažiuotų tėvai, į FSB saugumo tarnybą reikia kreiptis prieš tris mėnesius“, – aiškina jis. Branduolinę bazę saugantys kariai yra specialiai apmokyti. Antonas buvo bazės saugumo padalinio – greitojo reagavimo pajėgų, kurios saugojo branduolinius ginklus, narys. „Mes nuolatos treniruodavomės. Mūsų reakcijos laikas buvo dvi minutės“, – su pasididžiavimu sako jis. Tęsinys kitame puslapyje: Rusija turi maždaug 4380 veikiančių branduolinių galvučių, tačiau tik 1700 iš jų yra „dislokuotos“ arba paruoštos naudoti. Kai kurie Vakarų ekspertai teigia, kad dauguma šalies ginklų yra išlikę nuo sovietinių laikų ir gali būti net netinkami naudoti. Buvęs karininkas atmetė šį požiūrį kaip „labai supaprastintą vadinamųjų ekspertų požiūrį“. „Kai kuriose srityse gali būti pasenusių ginklų, tačiau šalis turi didžiulį branduolinį arsenalą, didžiulį skaičių kovinių galvučių, įskaitant nuolatinį kovinį patruliavimą sausumoje, jūroje ir ore“, – sakė Antonas. Jis tvirtino, kad Rusijos branduoliniai ginklai yra visiškai veikiantys ir paruošti. „Branduolinių ginklų priežiūros darbai vyksta ir nenutrūksta nė minutei“, – sakė Antonas. Netrukus po to, kai prasidėjo plataus masto karas, jam buvo duotas, jo teigimu, „baudžiamasis įsakymas“ jo kariams pagal labai konkrečias rašytines instrukcijas. „Jie sakė, kad Ukrainos civiliai yra kovotojai ir juos reikia sunaikinti! Man tai buvo raudona linija – tai karo nusikaltimas. Sakiau, kad šios propagandos neplatinsiu!“. Vyresnieji pareigūnai išpeikė Antoną, perkeldami jį į eilinę šturmo brigadą kitoje šalies dalyje. Jam buvo pasakyta, kad jis bus išsiųstas į karą. Šie daliniai dažnai stoja į mūšį kaip „pirmoji banga“, o kai kurie Rusijos perbėgėliai BBC sakė, kad karui besipriešinantys „bėdų kūrėjai“ buvo naudojami kaip „patrankų mėsa“. Prieš išvykdamas į frontą, Antonas pasirašė pareiškimą, kad atsisako dalyvauti kare ir jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Jis žurnalistams parodė dokumentus, patvirtinančius jo perkėlimą į šturmo brigadą, bei baudžiamosios bylos detales. Tada jis nusprendė pabėgti iš šalies, padedamas dezertyrų savanorių organizacijos. „Jei būčiau pabėgęs iš branduolinės bazės, vietos FSB būtų ryžtingai sureagavusi, ir aš tikriausiai nebūčiau galėjęs išvykti iš šalies“, – sakė jis. Tačiau jis mano, kad dėl jo perkėlimo į įprastą šturmo brigadą nesuveikė aukščiausio lygio įslaptintos informacijos prieigos sistema. Savanorių organizacija „Walk in the Woods“, padedanti rusų dezertyrams, BBC žurnalistams sakė, kad pagalbos ieškančių Rusijos armijos dezertyrų skaičius išaugo iki 350 per mėnesį. Taip pat didėja pavojus bėgantiems. Bent vienas dezertyras žuvo pabėgęs į užsienį, buvo keletas atvejų, kai vyrai buvo priverstinai grąžinti į Rusiją ir teisiami. Nors Antonas išvyko iš Rusijos, jis teigia, kad specialiosios tarnybos jo ten vis dar ieško: „Aš čia laikausi atsargumo priemonių, dirbu neoficialiai ir jokiose oficialiose sistemose nesirodau“. Jis sako, kad nustojo kalbėtis su savo draugais branduolinio ginklo bazėje, nes gali sukelti jiems pavojų: „Jie turės išlaikyti melo detektoriaus testą, o bet koks kontaktas su manimi gali sukelti baudžiamąją bylą“. Tačiau jis neturi iliuzijų dėl rizikos, kurią kelia sau padėdamas pabėgti kitiems kariams. „Suprantu, kad kuo daugiau tai darysiu, tuo didesnė tikimybė, kad jie bandys mane nužudyti“, – padarė išvadą jis. | ||||||
| ||||||